„Kačių viešbučiu“ pavadintas prieglobstis po balkonu (6)
Po vienu iš Jaunystės gatvės 9-ojo namo balkonų kažkas įrengė benamių kačių maitinimo vietą. Čia keturkojams yra padėta kačių maisto, vandens, kelios dėžės prisiglausti nuo lietaus ar šalčio. Kaip sakė namo bendrijos pirmininkas Ričardas Jovarauskas, tarp kačių mylėtojų ir jų nemėgstančių namo gyventojų pasiektas status quo. O apie beglobių gyvūnų priežiūros niuansus mūsų mieste pašnekovas pasirengęs mintinai cituoti teisės aktus. Tačiau jis atviras: taisyklės sau, o gyvenimiška praktika – sau...
Dėželė „kašarui“
Popietę po Jaunystės gatvės 9-ojo namo balkonu ramu. Čia gana tvarkingai išdėliotos kelios dėžės, kai kurios apklijuotos aliuminio folija – ši medžiaga žiemą atspindi šilumą ir taip leidžia ją taupyti gyvūnui plonytėje kartoninėje dėželėje. Matyti, kad žmogus, ruošęs šias dėželes, įdėjo nemažai širdies ir rūpesčio. Matyt, jas darė ne vienas, o su vaikais ar anūkais: ant vienos dėželės dažais rūpestingai išvedžiota „Kašaras“, sienelės papuoštos vaikiškais kačių piešinėliais. Tačiau dabar dėžutės negyvenamos: tą rodo ant kelių jų angų jau numegzti voratinkliai.
Po balkonu ganėtinai tvarkinga. Ir kačių maisto nepagailėta: jo papilta tiek, kad užtektų kokioms penkioms katėms. Tiesa, pačių keturkojų nebuvo matyti. Kitokių maisto likučių tebuvo tik žuvies kaulų ir keli batono gabalėliai. Palikta ir vandens.
Teisybės dėlei reiktų pasakyti, kad kačių maitinimo vieta yra ne gyventojams „ant akių“, kitoje namo pusėje nuo įrengtos vaikų žaidimų aikštelės. Tiesa, pačių keturkojų nebuvo matyti.
Kaimynams nekliudo
Prie namo sutikome ankstesnį jo bendrijos vadovą Petrą Aleliūną. Jis nustebo sužinojęs, kad po daugiabučio balkonu įrengta kačių šėrimo vieta. Niekas iš gyventojų tuo nesiskundė, o ir katės čia nešmirinėja, nieko negadina. „Matome kartais vieną, juodai baltą. Bet ji tikriausiai ne benamė, spėjam, kad kažkas iš kaimynų ją laiko, ir katkartėmis paleidžia į lauką palakstyti“, – sakė pašnekovas.
Jis nusijuokė, kad kartais gyvūnams dėmesio skiriama daugiau nei žmonėms. Tačiau, „žmogui neuždrausi būti mielaširdingu ir maitinti tuos gyvūnėlius“. Juolab, kad P. Aleliūno teigimu, katės be žmogaus pagalbos neišgyventų: graužikų, kuriuos jos galėtų medžioti, čia nėra. O apie savivaldybės siūlomus statyti kačių namelius tik ranka moja: kas gi imsis tokio darbo...
Vaikų žaidimų aikštelėje vežimėlį su kūdikiu stumdanti ponia taip pat nustebo, išgirdusi klausimą, ar netrukdo katės. Pasak pašnekovės, ji gyvena Jaunystės 3 –ajame name ir į kiemą išeina su mažyliu. Tačiau jokių šmirinėjančių kačių tabūnų nematė. Nebent viena kita pakampiais prasliūkina, bet kad čia jų būtų daug, nematė. „Man tos katės netrukdo. Nes jų faktiškai ir nematau“, – sakė moteris. O ir baimintis, kad jos panaudos vaikų smėlio dėžę kaip tualetą, baimintis neverta: ši smėlio dėžė yra uždengta.
Mintinai citavo taisykles
Jaunystės 9-ojo namo bendrijos pirmininkas R. Jovarauskas teigė, kad neaiškumų dėl kačių maitinimo vietos kyla nebe pirmą kartą. „Po to, kai prieš gerus metus žiniasklaida domėjosi, išsiunčiau užklausas rajono savivaldybei, kad išsiaiškinčiau, kaip kačių globą organizuoti tinkamai ir ką argumentuotai pasakyti namo gyventojams“, – sakė pašnekovas.
Tik gauti atsakymai nenudžiugino. Žinoma, ši šėrimo vieta nelegali. Tačiau rajono savivaldybė turi nustatyti tas vietas, kuriose kates galima šerti, statyti namelius. O kas gi imsis tokios iniciatyvos? „Žmonėmis rūpintis išteklių trūksta, o čia katės?“, – retoriškai klausė pašnekovas. Jis nesmerkia žmonių, šeriančių benames. Atvirkščiai, stengėsi padėti, kad problema būtų sprendžiama legaliai ir visos pusės liktų patenkintos.
R. Jovarauskas neslėpė: domėjosi ir rajone vykdoma pagauk-sterilizuok-paleisk programa. Jis mano, kad toks būdas yra geras kontroliuoti benamių kačių populiaciją. Ir jį pristatė daugiabučio gyventojams. Tačiau yra vienas bet. „Katės sterilizacija ar kastraciją apmoka savivaldybė. Bet yra vienas niuansas: gyvūną po operacijos reikia bent parą palaikyti namuose, kad jis atsigautų. Bet neštis benames į savo namus gyventojai nepanoro“, – sakė R. Jovarauskas.
Jis stebisi ir mintimi kačių namelius rengti atokesnėse vietose. Pašnekovas mano, kad tokia idėja gera tik iš pirmo žvilgsnio. Mat katės stengiasi laikytis arčiau žmonių ir atokiau pastatytos šėrimvietės jų tiesiog nesudomins. Be to, tokių kol kas ir nėra. Taigi, kačių šėrimo klausimu namo gyventojai pasiekė status quo: ir gyvūnų mylėtojai, ir jų nemėgstantieji tarpusavyje nekonfliktuoja. Po balkonu šėrykla yra, bet ji didesnių bėdų gyventojams nekelia: daugmaž tvarkinga, gyvūnai nelenda į laiptines, neteršia. Be to, netrukus problema išsispręs savaime. Mat namas ruošiamas renovacijai. O jai prasidėjus, ši šėrykla išnyks.