Pieno tarybai pristatytos ilgalaikės pieno sektoriaus plėtros strategijos gairės (0)

Lietuvos ilgalaikės pieno sektoriaus plėtros strategijos gairės, kurias kartu rengė visi sektoriaus dalyviai – smulkieji, stambieji pieno ūkiai, pieno supirkėjai ir perdirbėjai, mokslo ir valdžios atstovai – lapkričio 20 d. pateiktos Pieno tarybai. Pieno tarybos nariai diskutavo apie strategijos kryptis, tikslus ir priemones jiems pasiekti, numatytas konkrečias užduotis bei atsakomybes, taip pat daug dėmesio skyrė strategijos įgyvendinimo sėkmei, kuri priklausys nuo visų sektoriaus dalyvių pastangų.

Pasak žemės ūkio viceministro Sauliaus Savickio, strategijos gairių sukūrimas yra tik maža darbo dalis, didžiausias laukiantis iššūkis – jų įgyvendinimas.

„Nuo rugsėjo pradžios vykusiose diskusijose su pieno sektoriaus dalyviais – strategijos autoriais – ne tik išgryninome pagrindines pieno sektoriaus problemas, bet ir priėjome bendros išvados, ką gi reikia daryti, kad jos būtų išspręstos. Džiaugiuosi, kad visos pusės sutarė dėl strateginių gairių, priemonių, atsakomybių, tačiau svarbiausias iššūkis, kad ši strategija virstų tikrove, dar laukia ateityje. Lietuvos pieno sektoriaus plėtros strategijos sėkmė priklausys nuo visų mūsų: tiek gamintojų, tiek supirkėjų, tiek perdirbėjų ir institucijų. Tik bendromis jėgomis pasieksime šioje strategijoje užsibrėžtus tikslus“, – teigia žemės ūkio viceministras S. Savickis.

Strategija: augti ir jaustis saugiai

Žemės ūkio ministras Bronius  Markauskas, kalbėdamas apie ilgalaikę  pieno plėtros sektoriaus strategiją, pabrėžė svarbiausius jos akcentus – susitarimą dėl kainų metodikos, prie pasaulinių pieno kainų „pririštas“ ilgalaikes pieno pardavimo sutartis ir rizikos valdymo fondo steigimą.

„Susitarimas dėl kainų metodikos yra šios strategijos ašis, turime kalbėti apie teisingą kainą.  „Pririšus“ sutartyse numatytas kainas prie pasaulinių pieno kainų, gamintojai, sekdami pasaulines tendencijas, galės prognozuoti pieno gamybos perspektyvas ir efektyviau planuoti veiklą bei investicijas. Pieno kainos gali augti, gali kristi, bus dar visko, tačiau svarbiausia – ji turi būti teisinga, kad krizės našta negultų vien ant gamintojų pečių. Tai yra svarbiausias prioritetas, o rizikos fondo steigimas, žinoma, padėtų suvaldyti rizikas, ūkininkai jaustųsi saugesni. Taigi visa tai prisidėtų ir prie vieno svarbiausių strategijos gairėse numatytų tikslų – pasiekti, kad 2030 m. Lietuvoje būtų parduodama 3 mln. tonų pieno. Taip pat džiaugiuosi, kad visi sektoriaus dalyviai – strategijos kūrėjai – prisiėmė konkrečias atsakomybes, padėsiančias pasiekti šį bei kitus tikslus“, – teigia žemės ūkio ministras B. Markauskas.

Be šių svarbiausių akcentų, bus siekiama  sukurti ir priemones, nukreiptas į tikslingą gamybos didinimą, į naujų ūkių kūrimąsi, veislininkystės skatinimą ir gyvūnų gerovės gerinimą. Finansavimas būtų skiriamas su aiškiu įsipareigojimu didinti gamybą, taip pat būtų peržiūrimos finansavimo paraiškų formos, kad ūkininkams būtų kuo paprasčiau. Numatytos ir kitos pieno sektoriaus plėtrą skatinančios priemonės.

Žemės ūkio ministerija yra atsakinga už pieno strategijos gairių įgyvendinimo koordinavimą. Darbo grupės, sudarytos iš visų pieno sektoriaus atstovų (strategijos gairių kūrėjų), pasiskirstė darbus bei atsakomybes. Strategijos įgyvendinimo pažangą planuojama pristatyti bei aptarti kiekvienoje Pieno taryboje.

Ilgalaikę pieno sektoriaus plėtros strategiją  nuspręsta kurti siekiant apibrėžti pieno sektoriaus kryptis bei rasti socialinį susitarimą  tarp visų susijusių dalyvių – gamintojų, perdirbėjų ir valstybės institucijų.