UNESCO paveldo objektas Rokiškio rajone tapo ir turistų traukos objektu, ir vietinių susibūrimų vieta (foto) (0)

Publikuota: 2023-09-16 Kategorija: Susitikime Rokiškyje
UNESCO paveldo objektas Rokiškio rajone tapo ir turistų traukos objektu, ir vietinių susibūrimų vieta (foto)
Rokiškio Sirena nuotr. / Struvės geodezinio lanko Gireišių punktas gausiai lankomas.

Rokiškio rajone, Panemunėlio seniūnijoje, esantis Struvės geodezinio lanko Gireišių punktas įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Šią unikalią, sutvarkytą ir turistams pritaikytą vietą pamėgo ne tik specialiai atvykstantieji jos apžiūrėti, bet dažnai užsuka ir pravažiuojantieji pro šalį. Tai – ir Panemunėlio bendruomenės švenčių vieta.

 

 Pažymėta Struvės geodezinio lanko Gireišių punkto vieta. 

(„Rokiškio Sirenos“ nuotr.)

Nematomas plika akimi

Kaip skelbia Rokiškio turizmo ir verslo informacijos centras: „Taip, plika akimi lankas nematomas, jį galima įsivaizduoti tik ant Žemės rutulio. Bet vertas pasaulinio pripažinimo, nes nustatė mūsų planetos tikslius parametrus ir leido sudaryti ne bet kokius, o tikslius žemėlapius“, – aiškina geodezininku dirbęs 81 metų rokiškietis Pranciškus Motuzas.

Struvės geodezinis lankas – tai išskirtinis mokslo raidos, įvairių šalių mokslininkų, taip pat valdžios bendradarbiavimo mokslo labui pavyzdys, besidriekiantis per 2 820 km nuo Hamerfesto (Norvegija) iki Juodosios jūros ir kertantis 10 šalių.

2005 m. Struvės geodezinis lankas buvo įrašytas į Pasaulio paveldo sąrašą.

Pradėjo matuoti

Frydrichas Georgas Vilhelmas Struvė su kolegomis geodezinį lanką pradėjo matuoti keliose vietose. Šis tyrimas padėjo nustatyti tikslų mūsų planetos dydį ir formą ir yra svarbus žingsnis pasaulinėje Žemės mokslų ir topografinio kartografavimo raidoje.

Grandinę 1816–1855 m. išmatavo keli mokslininkai, o jiems vadovavo astronomas F. G. V. Struvė.

Viena iš tų pradinių vietų – Pandėlyje, Rokiškio rajone. Darbai čia pradėti lygiai prieš 200 metų (1820-aisiais). Tada pasirinko kitą tašką – nedidelį Jokšių kaimelį Kupiškio rajone, lygioje, bet aukščiausioje vietoje, kad neužstotų medžiai, pastatai.

Driekiasi keliose vietose

Tada Pandėlyje ir Jokšiuose mokslininkai pastatė medinius bokštus, vadinamus majakais (lietuviškai ženklas – signalas), aukščiu sulig Rokiškio bažnyčia. Rokiškėnai šiuos statinius dažniau vadindavo majokais. Jie buvo reikalingi tam, kad besidarbuojantieji į viršų galėtų užsikelti prietaisus. Tuomet reikėjo pasirinkti dar vieną – trečią tašką. Taip netoli Panemunėlio atsirado šio trikampio, kurį sudarė Pandėlys, Jokšiai ir Gireišiai, trečia viršūnė.

Turėti yra garbė

Kadangi Struvės geodezinio lanko Gireišių punktas yra Panemunėlio seniūnijos teritorijoje, šios seniūnijos seniūnė Dalia Dubenčiukienė sako, kad UNESCO paveldo objektą prižiūri sąžiningai, kruopščiai ir pastoviai visais metų laikais.

 Panemunėlio seniūnė D. Dubenčiukienė sako, kad garbė turėti UNESCO objektą seniūnijoje.

(Rokiškio rajono savivaldybės nuotr.)

„Mums garbė, nes tai – vienintelis UNESCO paveldas rajone. Nors rūpesčių būna daug, jų tikrai nepavadinčiau našta. Kadangi vieta negyvenama ir yra arti pagrindinio kelio, privažiavimas patogus, objektas nušienautas ir prižiūrimas. Jį mėgsta aplankyti jaunimas, bet, deja, ne visi jauni žmonės ten elgiasi padoriai. Dažnai kreipiamės į policiją dėl to, kad randame sulaužytus lauko baldus, sugadintas konstrukcijas, paskutinį kartą užkliuvo net Europos Sąjungos vėliava, kuri buvo suplėšyta, vėliavos pakėlimo mechanizmas sugadintas, pavogti keli  grindis puošiantys metaliniai trikampiai“, – pasakojo D. Dubenčiukienė, apgailestavusi, kad vis pasitaiko vandalizmo atvejų, taip pat paliekama daug šiukšlių.

Ko dar trūksta?

Pasak seniūnės, seniūnija yra įpareigota nušienauti teritoriją, prižiūrėti lauko baldus, statinius, rinkti šiukšles, nes jai priklauso visa objekto priežiūra.

„Daugiausia darbo turime šiltuoju metų laiku, kai Struvės geodezinio lanko punktas gausiau lankomas. Objektas yra populiarus. Pastebėjome, kad svečių tikrai netrūksta, tačiau kiek tiksliai jų aplanko objektą apskaitos nėra. Dažnai užsuka ir turistiniai autobusai, ir pavieniai pro šalį važiuojantys žmonės. Tvarkingi lankytojai problemų nesukelia, bet, deja, ne visi jie tokie“, – kalbėjo D. Dubenčiukienė.

Seniūnė pasidžiaugė, kad šioje vietoje vyksta renginiai. Žinoma, yra kai kurių niuansų ir nepatogumų juos organizuojant, nes objekte neįrengtas apšvietimas ir neprivesta elektros energija.

Didinti žinomumą

Panemunėlio universalaus daugiafunkcio centro (UDC) vadovės Ingos Belovienės teigimu, renginiai šioje vietoje organizuojami nuo pat Struvės geodezinio lanko Gireišių punkto sutvarkymo ir pritaikymo lankytojams 2012 metų pabaigoje. 

Panemunėlio UDC vadovės I. Belovienės teigimu, renginiai organizuojami jau gerą dešimtmetį.

(I.Belovienės asmeninio archyvo nuotr.)

„Norėjome šią vietą įveiklinti, nes tai – UNESCO objektas, tad siekiame, kad apie jį sužinotų kuo daugiau žmonių. Pakilimas mums atstoja sceną, tik yra vienintelis minusas, jog nėra elektros ir labai mažai vietos automobilių stovėjimui“, – sakė pašnekovė.

Du pagrindiniai renginiai

Anot jos, seniau čia vykdavo ir Užgavėnių šventė, o dabar organizuojamos tik dvi pagrindinės šventės: Liepos 6-ąją, Valstybės dieną, giedama Tautiška giesmė, o gegužės 9-ąją vyksta Europos dienos minėjimas. 

„Planuose yra ir Joninių bei teatrų šventės, tačiau dėl žiūrovų saugumo, kol kas apsiribojame šiais dviem renginiais. Automobiliai renginių metu paliekami ant kelio, kur vyksta intensyvus judėjimas. Tiesą sakant, į Panemunėlį atvykusiems svečiams visada siūlome užsukti ir aplankyti šią vietą. Kai pravažiuoju pro šalį, labai retai matau, jog automobilių aikštelė būna tuščia. Ši vieta tikrai yra lankoma ir ja domimasi“, – kalbėjo I. Belovienė.

Kerta devynias valstybes

Kaip skelbiama UNESCO Lietuva svetainėje, vienas iš didžiausių ir įspūdingiausių bandymų ištirti ir nustatyti Žemės dydį ir formą buvo trianguliacijos grandinė, sudaryta 1816–1852 metais. Beveik sutampantis su Vakarų ir Rytų Europos riba Žemės dienovidinio lankas tęsėsi nuo Dunojaus žiočių prie Juodosios jūros iki Fugleneso (Norvegija) Arkties vandenyno pakrantėje.

Struges geodezinis lankas yra pirmoji tarptautinė sienas kertanti vertybė Pasaulio paveldo sąraše, kurią sudaro 34 punktai: Norvegijoje – 4, Švedijoje – 4, Suomijoje – 6, Rusijoje – 2, Estijoje – 3, Latvijoje – 2, Lietuvoje – 3 (Gireišiai (Rokiškio rajone), Meškonys ir Paliepiukai), Baltarusijoje – 5, Moldovoje – 1, Ukrainoje – 4.

Struvės geodezinis lankas būtų įrašytas į Pasaulio paveldo sąrašą bendradarbiavo dešimt šalių rengdamos paraišką. Projektą koordinavo Suomija. 2005 m. Struvės geodezinis lankas buvo įrašytas į Pasaulio paveldo sąrašą.

Vientisumas ir autentiškumas

Visi Struvės geodezinio lanko punktai susieti į vieną grandinę bei išlaiko vientisumą.

Į Pasaulio paveldo sąrašą įrašytos vertybės sudedamosios dalys pasižymi ypatingomis savybėmis ir reikšme technologiniu bei moksliniu požiūriu. Visi punktai išsaugoti jų pirminėse vietose, o šių punktų pokyčiai apsiriboja tik jų pažymėjimu vietovėse įvairiomis formomis: mažos uolienų paviršiuje išgręžtos skylutės, kryžiaus formos išskaptuotos žymės uolienų paviršiuje, masyvus akmuo ar plyta su įklijuota žyme, uolienų struktūros (piramidės iš akmenų) su centre esančiu akmeniu ar plyta ir pan.

Nacionaliniu lygmeniu už Struvės geodezinio lanko išsaugojimą ir valdymą atsakinga tam tikra kiekvienos šalies institucija. Lietuvoje už Struvės geodezinio lanko apsaugą yra atsakinga Aplinkos ministerija.

(„Rokiškio Sirenos“ ir Panemunėlio UDC nuotr.)

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video