Justina Daščioraitė: „Svajoti reikia apie didelius dalykus, nes maži ateina savaime“ (5)

Praėjusį ketvirtadienį rajono savivaldybėje vyko konkursas Strateginio planavimo, investicijų ir viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms užimti. Vienintele kandidate šiame konkurse buvo rajono mero patarėja Justina Daščioraitė (nuotr.). Ji sėkmingai praėjo atranką ir po atostogų pradės eiti naująsias pareigas.

Sekėsi neblogai
Justina Daščioraitė gerai matoma rajono visuomeniniame gyvenime. Ji darbavosi ir rajono žiniasklaidoje, yra aktyvi visuomenininkė. Praėjusiuose rajono savivaldybės tarybos rinkimuose ji dalyvavo rinkimų komiteto „Vieningi su Ramūnu Godeliausku“ sąraše. Ji buvo įrašyta penktuoju numeriu, o po reitingavimo pakilo į ketvirtąją vietą ir iš karto pateko į rajono tarybą. Tačiau joje J. Daščioraitė dirbo neilgai: buvo pakviesta tapti mero Ramūno Godeliausko patarėja. Jos darbo sritis buvo viešieji ryšiai, kultūros, sporto, ryšiai su užsieniu, investicijos.

Dirbti sekėsi neblogai. Tarp visuomenei matomiausių darbų, kuriuos rengiant prisidėjo pašnekovė – verslo konferencija, sutraukusi per 200 dalyvių bei prieš Velykas surengta labdaros akcija.

Pokyčių metas
Kodėl Justina po maždaug metų darbo paliko mero komandą ir ryžosi tapti savivaldybės specialiste? Ji neslepia: pajuto, kad laikas pokyčiams. „Taip sutampa, kad vasaros pradžia jau ne vienerius metus man – pokyčių, išbandymų, egzaminų metas ir aš savotiškai prie tokios dinamikos įpratau. Negaliu būti keliose vietose vienu metu, todėl tenka priimti sprendimus ir kiekvienas juos priimame turėdami tam tikrą ateities viziją, kurioje matome save. Nauja sritis, kurioje netrukus prasidės darbai, mane domino jau ne vienerius metus. Dėl to ir pasirinkau atitinkamas magistrantūros studijos. Tikiuosi, kad studijų ir darbo sinergija atneš dvigubą naudą. Gyvename dinamiškais laikais, kuomet negalime pasakyti, ką darysime, kur būsime po 10 metų. Nes mano manymu, svarbiausias dalykas gyvenime – išmokti prisitaikyti prie esamų aplinkybių. Žinau tik tiek, kad noras mokytis, tobulėti, ieškoti, bandyti, kurti ir siekti daugiau bėgant metams niekur nedings. Todėl, kad pasiektum daugiau, kartais turi priimti sprendimus grįžti atgal ir pasižiūrėti iš kitos perspektyvos. O visa kita – tik smulkmenos, kai matai prasmę, kai tiki, dėl ko darai tuos pokyčius ir sieki tikslo“, – kalbėjo pašnekovė.

Nesitraukia iš visuomeninės veiklos
Pašnekovė neslepia: nors palieka mero patarėjos pareigas, tačiau ne aktyvų visuomeninį gyvenimą. Ar negaila palikti tų metų įdirbį? „Dabar galima būtų sakyti, kad metai buvo nelengvi. O kam buvo ar yra lengva? Buvo nemažai iššūkių, tačiau, kas geriau mane pažįsta, žino, kad tai daro tiek darbą, tiek gyvenimą dar įdomesnį. Ir nieko nėra geriau už tą savotišką pergalės jausmą, kai tu visus tuos iššūkius įveiki. Ir viską atsveria žmonės, su kuriais susipažinau bei draugai, šeima, kurie visa laiką buvo šalia. Labai norėčiau padėkoti merui ir visai vadovų komandai, su kuria tikrai pavyko nemažai nuveikti Rokiškio labui. Ir tai be galo džiugu, kuomet, nors ne iš karto, matyti tų darbų rezultatai. Ir iš tiesų niekur toli nesitraukiu, todėl ir toliau dirbsime siekdami užsibrėžtų tikslų. Tai dėl to tikrai negaliu sakyti, kad buvo kažkas ne taip – nes dažniausiai į viską žiūriu pro pozityvo prizmę ir tikriausiai tai yra mano gyvenimo variklis, kuris pastūmėja mėgautis ir imti iš jo viską, kas duodama. Esu idealistė ir viskas ką darau, yra pagrįsta vertybėmis, idėjomis ir prasme. Visi geri ir blogi dalykai formuoja mus kaip asmenybes. Su kiekvienu pokyčiu mes augame. Kartais tas įsivaizduojamas rezultatas ar galutinis tikslas tampa tik dar viena stotele, nes kiekviena idėja, nauja pažintis ir patirtis suteika naują matymą“, – sake J. Daščioraitė.

Svarbu augti ir nebijoti klysti
„Manęs neseniai paklausė, ar nebijau suklysti? Ir kuo vyresne tampu, tuo mažiau šios baimės turiu kažko nežinoti. Kad ir kaip banaliai nuskambėtų, bet mes mokomės iš tų pačių klaidų, matome priežastis bei galimybes padaryti geriau. Visame kame yra žmogiškumo faktorius, todėl manau, kad su žmonėmis reikia elgtis sąžiningai bei juos gerbti. Jeigu matai, kad jis suklydo, patark, padėk ir nurodyk kryptį, kuria reikėtų eiti. Manau, kad vos tik žmogus nustoja augti, jis krenta žemyn, todėl labai svarbu, kad patys laiku suprastume, kada tai atsitinka, pasidarytume išvadas ir imtumėmės žingsnių daryti pokyčius. Todėl labiausiai bijau ne klaidų, o nebematyti, kur galiu tobulėti bei esmės ir džiaugsmo tame, ką darau“, – „Rokiškio Sirenai“ sake J. Daščioraitė.

Karantinas įkvėpė naujiems darbams
Paradoksalu, kad kai rajono politinį ir visuomeninį gyvenimą kaustė karantinas, J. Daščioraitei veiklos netrūko. Nebuvo laiko mėgautis lėtesniu nuotolinio darbo tempu. Atvirkščiai: darbas vijo darbą. „Ir iš tiesų, būna akimirkų, kada kaskart vis sakau, gana, reikia ramybės, tačiau šis momentas trunka labai trumpai ir mintys vėl nukrypsta į organizavimo procesus. Ir viskas gyvenime gaunasi natūraliai. Kodėl kalbu tiek daug apie pokyčius? Nes darbo keitimas – ne vienas svarbus įvykis, nutikęs pastaruoju metu. Pats žodis pokytis kartais gali išmušti iš vežių, dažnai atsiranda baimė dėl nežinomybės ir galvojimo kaip bus, ar sugebėsime pasiekti to, apie ką svajojame ir ko trokštame? Tačiau, mano manymu, mums labiausiai trūksta palaikymo. Kai jis yra – viskas tampa kur kas paprasčiau. Todėl per karantiną nesnaudėme ir su Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininke, savivaldybės tarybos nare Lina Meilute-Datkūniene, verslininke Laura Viduolyte-Pupeliene įkūrėme asociaciją „Išdrįsk keisti“, – apie veiklas pasakojo ji.

Kaip J. Daščioraitė vertina tai, kad vyresni žmonės skeptiškai žvelgia į šiandieninio jaunimo pastangas, charakterio ypatybes? „Pastaruoju metu jaunimas pozicionuojamas su sąvoka „kostiumėliai“. Tačiau aš ne visai su tuo sutikčiau. Ką tu darai, kiek tu gali, nepriklauso vien tik nuo amžiaus. Aplink mane yra daug jaunimo, kuris turi savo nuomonę, yra aktyvus, turintis kritinį mastymą, norintis pasilikti Rokiškyje ir čia kurti savo ateitį. Ir nuoširdžiai tikiu, kad būtent ši organizacija bus tas centras, vadinamas „HUB`as“, kuris galės suburti aktyvius, veiklius žmones dalintis bei įgyvendinti idėjas. Ne kartą spėjau įsitikinti, kad dirbant išvien, komandoje, viskas yra įmanoma. Visos organizacijos steigėjos esame skirtingos – skirtingų temperamentų, būdų, gyvenimo patirtimi. Ir tai yra šaunu, nes tą skirtumų potencialą panaudoti galime fantastiškam rezultatui ir darbams sukurti. Tikiuosi, kad greitu metu jie patys galės kalbėti už save. Ir jau netruku galėsime pristatyti naują asociaciją ir pirmąsias veiklas. Nes mums iš tiesų rūpi, kokiame mieste mes gyvensime. Ir kai žinai, jog kartu galime tiek daug – tereikia nebijoti imti ir veikti! Iš patirties žinau, kad ne visada yra drąsos kažką gyvenime keisti, tačiau kiekvienas galime būti tuo pavyzdžiu, įkvėpimu bandyti, padėti žengti pirmuosius žingsnius. Atsistoti, „pasitaisyti karūną”, kaip dabar madinga sakyti, ir eiti į priekį“, – sake ji.