Nuo ketverių ant tatamio V. Čečytė: „Ir dabar klausiu mamos – pirmosios trenerės patarimų“   (0)

Publikuota: 2023-12-31 Kategorija: Žmonės
Nuo ketverių ant tatamio V. Čečytė: „Ir dabar klausiu mamos – pirmosios trenerės patarimų“   
Kristinos Ramanauskaitės nuotr. / V. Čečytė pripažinta geriausia 2023 m. Rokiškio r. sportininke

 

Geriausia olimpinės sporto šakos 2023 m. Rokiškio rajono sportininke pripažinta Vaiga Čečytė sako sporto salėje beveik užaugusi – nuo mažumės stebėdavo mamos, dziudo ir sambo trenerės Gitos Čečienės vedamas treniruotes, o pati į pirmąją kovą stojo būdama ketverių.

Leido pabandyti

„Kadangi sportuoju daug ir laimiu aukštas vietas, negaliu sakyti, kad apdovanojimas buvo labai netikėtas. Labai smagu, kad ir Rokiškis pripažino“, – apie įvertinimą kalbėjo sportininkė.  

Šiais metais rokiškietė su Lietuvos dziudo rinktine dalyvavo pasaulio dziudo čempionate Katare ir po šių varžybų iškovojo teisę atstovauti Lietuvai Europos žaidynėse Lenkijoje.

Pasak V. Čečytės, kiekviena pergalė jai svarbi, viena įsimintiniausių – kai prieš porą metų Europos studentų žaidynėse Lietuvos dziudo komanda pirmą kartą istorijoje iškovojo prizinę – 3 vietą. Šalia dziudo varžybų apdovanojimų rikiuojasi ir sambo laimėjimai.

Pirmosios varžybos, kuriose Vaiga dalyvavo, vyko 2004-aisiais, tais pačiai metais, kai pradėjo užsiiminėti dziudo. Šią sporto šaką pasirinko neatsitiktinai. „Kol buvau maža, visada būdavau sporto salėje, beveik ten gyvenau. Visada labai norėjau pabandyti. Kai buvau ketverių, mama leido pabandyti ir pamatė, kad man sekasi be blogiau, nei vyresniems vaikams“, – prisimena V. Čečytė.

Tikslūs patarimai

Anot sportininkės, tenka įdėti labai daug darbo, jeigu nori pasiekti rezultatų, tačiau jai sekėsi nuo pirmųjų varžybų. Tais pačiais metais, kai tik pradėjo sportuoti, sverdama 18 kg varžėsi su didesnės svorio kategorijos varžovėmis ir laimėjo pirmą vietą. „Manau, buvau stipri ir turėjau labai gerą trenerę, kurią ir dabar girdžiu per kiekvienas varžybas. Labai svarbu, kad treneris mokėtų tiksliai patarti, ką daryti, ypač jeigu esi mažas. Mamos patarimus visada girdėdavau“, – sako pašnekovė.

Simuliuoti nepavykdavo

Kai mama tuo pačiu yra ir trenerė, – privalumas ar trūkumas? Vaiga sako patyrusi daugiau rūpesčio, kita vertus, reikalavimai irgi didesni, simuliuoti per treniruotes nepavyks. „Atrodo, kad mama pastebi visas klaidas ar jeigu treniruotėje nori kažko nedaryti. Visada daugiau reikalauja, iš savo vaiko nori išspausti kas geriausia“, – šypsosi  sportininkė. Šiuo metu Kaune studijuojanti rokiškietė ir dabar neapsieina be pirmosios trenerės patarimų. Grįžus namo, kalba neretai sukasi apie sportą, elementus, palengvinančius kovą.

Vaiga prisimena, kad kaip ir dažnam sportuojančiam, kažkada buvo lūžis, kai nesinorėjo eiti į treniruotes. Trenerės pasiūlymas, kad praleidusi vieną, galės nebelankyti ir kitų treniruočių, paskatino apsigalvoti. „Pagalvodavau, kad nenoriu išvis mesti sporto, tekdavo perlipti per save ir tęsti“, – sako pašnekovė.

Panaudoja priešininko jėgą

Anot pašnekovės, kad dziudo nemoteriškas ar nemergaitiškas sportas, kartais tekdavo išgirsti iš žmonių, kurie visiškai nesidomi šia sporto šaka ir nesupranta, kas tai yra, tačiau jos aplinkoje tokių nedaug. Kaip ir kitos sporto šakos, dziudo stiprina psichologiškai, gerina koordinaciją, be to, išmokstama panaudoti kito žmogaus jėgą – su priešininku turi kovoti protingai, vien jėga nieko nelemia ir visuomet svarbu ūgis ar svoris. „Pirmiausiai, kai pradedi lankyti dziudo, išmoksti kritimo technikos. Be to negalėtum užsiimti šiuo sportu, nes pagrindas mokėti švelniai nukristi. Kai tiek metų sportuoji, atrodo, jau bet kaip gali mesti, vis tiek neužsigausiu, įsijungia savisaugos instinktas, – sako Vaiga.

Paklausta apie kitus pomėgius patikina, kad visi jie susiję su sportu – vasarą žaidžia tinklinį, plaukioja su vandenlente, žiemą slidinėja.

Analizuoja duomenis

 Šiuo metu Vytauto Didžiojo universitete apskaitą ir finansus studijuojanti mergina sako, kad su skaičiais sekasi lengviau draugauti, patinka analizuoti duomenis, o savęs kaip trenerės neįsivaizduoja. „Kai matai iš arti, koks trenerio darbas, nelabai žavi ta galimybė, atrodo, kad man netinka pagal būdą tas darbas, reikia daug kantrybės“, – svarsto pašnekovė.

Kol kas pavyksta treniruotes derinti su studijomis, kaip bus ateityje – neaišku, nors savo sportinei karjerai ribos nebrėžia. Vyksta ir senjorų pasaulio bei Europos čempionatai, kur susirenka labai daug dalyvių, taigi svarbiau ne amžius, o laikas, kurį gali skirti sportui.

Kalbėdama apie artimesnius planus, sportininkė sako vasarą sportininkė planuojanti dalyvauti Europos universitetų žaidynėse.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video