Nespėjus atsisveikinti su viena abiturientų karta, ant kulnų lipa kita, kuri užaugo tarsi „ant mielių“. Ar tiesa, kad jie patys negali tuo patikėti ir „prisijaukinti“ gąsdinančios, bet tuo pačiu įkvepiančios minties? Kokie lūkesčiai sukasi jų galvoje? Rokiškio Juozo Tu