Antrosios partizanų palaikų paieškos Jūžintuose, tikėtina, buvo dar ne paskutinės (0)

Gegužės pabaigoje Jūžintų miestelio kapinių prieigose vėl buvo vykdomi kasinėjimai, kurių metų buvo ieškoma Lietuvos laisvės kovotojų – partizanų – palaikų. Pernai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro iniciatyva pradėtos paieškos pratęstos tikintis, kad teritorijoje, kurioje pirmąjį kartą pavyko rasti net 12-os partizanų palaikus, pavyks rasti jų dar daugiau, nes Jūžintų valsčiuje buvo nužudytas 41 partizanas. Deja, šį kartą archeologai ištyrimui perdavė tik vienerius žmogaus griaučius, o ir šie, anot tyrinėjimus vykdžiusios vienos iš MB „Praeities tyrimų instituto“ archeologės Evelinos Mačiokaitės, dar neaišku, ar yra nužudyto laisvės kovotojo. Anot ekspertės, abejonių kelia palaikų aptikimo vieta ir kiek kitokia situacija, nei praėjusiais metais aptiktų palaikų.

Atliktų kasinėjimų eiga ir tam tikromis apibendrinamosiomis įžvalgomis E. Mačiokaitė pasidalijo su „Rokiškio Sirena“ skaitytojais.

E. Mačiokaitė (Asmeninio archyvo nuotrs.)

– Ar teisingai supratau, kad kasinėjimai vyko Jūžintų kapinių prieigose, tačiau vienas nuo kito per nedidelius atstumus nutolusiose ploteliuose?

– Šiemet tyrėme penkias skirtingas perkasas. Keturios iš jų buvo pietinėje kapinių šlaito dalyje, pernai metais vykdytų tyrimų aplinkoje. Taip pat ištyrėme ir vieną perkasą palei rytinę senųjų kapinių tvorą tarp senųjų ir naujųjų kapinių. Pastarojoje vietoje, remdamiesi liudininkų nurodymais, ieškojome galimai šioje vietoje užkastų Prano Kemeklio-Tėvo palaikų.

– Labai įdomu, kaip buvo pasirinktos būtent tos konkrečios vietos, jei pati situacija nebuvo visiškai aiški: ar tikrai šlaite dar gali būti partizanų palaikų ir jei gali, kurioje vietoje jų ieškoti?

– Žinoma, kad 1945-1949 m. laikotarpiu Jūžintų apylinkėse nužudytų besislapsčiusių nuo mobilizacijos į sovietų armiją vyrų ir žuvusių partizanų kūnai buvo niekinami Jūžintų miestelio aikštėje, o vėliau palaikus stribai ir enkavėdistai, emgėbistai sumesdavo į duobes, buvusias prie kapinių. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, Jūžintų valsčiuje nužudytas 41 partizanas. 2025 m. vykdytų tyrimų metu aptikome 12 asmenų palaikus. Taigi, nemaža dalis laisvės kovotojų iki šiol nėra rasta. Remiantis prielaida, kad didžioji jų dalis galėjo būti užkasti duobėse už kapinių tvoros, kaip ir pasitvirtino praėjusių metų tyrimų metu, šiemet bandėme nustatyti, ar likusioje šlaito dalyje, esančioje į pietus nuo Jūžintų kapinių tvoros yra išlikusių duobių su palaikais. Taip, praėjusiais metais turėjome ganėtinai aiškiai apibrėžtą tyrimų vietą – valstybės saugomą Lietuvos partizanų užkasimo vietos ir kapų (44416) teritoriją. Ji buvo ištirta pilnai. Šiemet likusiai šlaito  teritorijai taikėme geofizikinių tyrimų metodus (georadarą), kuris išskyrė po žeme esančias anomalijas, t.y. galimus grunto perkasimus, kuriuos reikia ištirti invaziniu būdu, atliekant archeologinius tyrimus. Šiuo pagrindu ir buvo atliekami tyrimai. Ieškant Prano Kemeklio-Tėvo palaikų paribyje tarp senųjų ir naujųjų kapinių, tyrimai vykdyti liudininkų nurodytoje vietoje.

– Kiek giliai buvo ieškoma palaikų?

– Tyrimus vykdėme iki įžemio – geologinio sluoksnio, kuriame ir giliau jo jau nėra tikimybės aptikti žmogaus veiklos pėdsakų. Praėjusių metų praktika parodė, kad pasiekus įžemio lygį (vidutiniškai 0,5 m gylyje nuo žemės paviršiaus) aiškiai identifikuojami duobių su palaikais kontūrai. Pastarųjų tyrimų metu, duobėse palaikai pasiekti vidutiniškai 1,2–1,7 m gylyje nuo žemės paviršiaus.

– Kas prisidėjo prie atliekamų kasinėjimų?

– Kaip ir praėjusiais metais tyrimai vykdyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro iniciatyva. Tyrinėjimus vykdė MB „Praeities tyrimų instituto“ archeologai: Pavel Vutkin – vadovas, talkinau aš bei asistentai. Taip pat prie kasinėjimų prisidėjo Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai šauktiniai/savanoriai. Sulaukėme ir Rokiškio rajono savivaldybės atstovų, Jūžintų seniūno apsilankymų.

– Na, ir įdomiausia – kokie šių kasinėjimų rezultatai? Kadangi ganėtinai ramu, spėju, jie ne tokie pat įspūdingi, kaip praėjusiais metais.

– Tyrimų metu vienoje iš perkasų, pietiniame kapinių šlaite, aptikome duobę su anatomine tvarka išsidėsčiusiais vieno individo palaikais. Visgi, šiuo metu dar negalime konstatuoti, kad buvo aptikti laisvės kovotojo palaikai. Jų aptikimo vieta ir situacija kiek kitokia, nei praėjusiais metais aptiktų palaikų: atrodo, kad palaikai galėjo būti tvarkingai įleisti į duobę, o ne įmesti, kaip kitų 12-os individų. Dėl to, reikia sulaukti galutinių antropologų išvadų ir DNR tyrimų rezultatų. Likusiose perkasose duobių su užkastais palaikais neradome. Taip pat nepasitvirtino ir liudininkų nurodyta galima Prano Kemeklio-Tėvo palaikų užkasimo vieta.

– O kurioje vietoje jie buvo rasti?

– Palaikai aptikti perkasoje, tirtoje į šiaurę nuo pernai rastiems partizanams įamžinti pastatyto paminklo, beveik pačiame šlaito viršuje, kelių metrų atstumu nuo kapinių ribą žymėjusios ir šiandien nugriautos kapinių tvoros.

– Kur dabar yra rasti palaikai ir ar jau pavyko kažką apie juos sužinoti, identifikuoti atkastąjį?

– Palaikai perduoti Vilniaus universiteto antropologams, kurie dar vykdo antropologinius palaikų tyrimus ir dar nėra paskelbę galutinių išvadų. Pirminiais duomenimis tai turėtų būti vidutinio amžiaus vyro palaikai, apie galimus smurtinius sužalojimus ant palaikų, kurie indikuotų ne natūralią mirtį, pasakyti kol kas nieko negaliu, tačiau pati palaikų būklė nebuvo ideali – dalis skeleto kaulų buvo suirę, greičiausiai dėl grunto, kuriame gulėjo palaikai, savybių. Kai kuriais atvejais taip nutinka, kai palaikai atsiduria netinkamoje jiems terpėje. Bet kokiu atveju, reikia sulaukti galutinių specialistų išvadų.

– Jei nebus išsiaiškinta asmens tapatybė, kada ir kur atkastasis atguls amžinojo poilsio? 

– Vėlgi, reikėtų pirmiausia sulaukti visų tyrimų išvadų, tačiau jei nepavyktų identifikuoti mirusiojo palaikų, jie vis vien turėtų atgulti Jūžintų miestelio kapinėse.

– O ar yra tikimybė, kad partizanų kūnų paieška šioje vietovėje galėtų būti pratęsta?

– Kaip ir minėjau, iš 41 Jūžintuose žinomo nužudyto laisvės kovotojo iki šiol esame radę tik 12. Taigi, tikimybė išlieka, kad palaikų šioje teritorijoje turėtų būti ir daugiau. Manau, kad parengus naują paieškų strategiją, tyrimai bus tęsiami.

– Nuoširdžiai dėkoju už bendrystę ir darbą mūsų krašte!

Patikslinimas:

Visgi paaiškėjo daugiau antrųjų kasinėjimų Jūžintuose aplinkybių. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo Paieškų ir identifikavimo skyriaus vadovas, istorikas Rimantas Zagreckas pasidalino informacija, kad pirmąjį birželio dešimtadienį vykusių kasinėjimų metu buvo rasti net treji palaikai: vienas pilnas skeletas, kitų dviejų – tik fragmentai. Anot jo, dar neaišku, ar pavyks iš naujai surastų palaikų išskirti DNR, tad kol kas mažai ir vilčių juos identifikuoti.

Primename, kad pernai vasarą atliktų kasinėjimų metu rasta 12-a partizanų palaikų, užkastų keturiose duobėse. Iš jų identifikuoti tik šeši, o likusių kovotojų DNR pavyzdžiai nors ir gauti, tačiau jų tapatybės iki šiol nežinomos. Rokiškio rajono savivaldybė jau yra paskelbusi, kad visi rasti kovotojai – dabar jau 15 asmenų – bus laidojami surengiant valstybinio lygio laidotuves. Preliminariais duomenimis, tai turėtų vykti liepos 26 d., tačiau data dar derinama su ceremonijoje dalyvauti pakviestais Lietuvos Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda ir Panevėžio vyskupijos vyskupu Linu Vodopjanovu.