Audros padariniai Rokiškyje: ko pasimokyta ir kaip rengiamasi ateičiai? (0)

Antradienį Rokiškio Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje aptarti neseniai Lietuvą nusiaubusios audros padarinių ir jų suvaldymo sėkmių bei nesėkmių susirinko energijos skirstymo operatoriaus (ESO), Rokiškio rajono savivaldybės bei jos tarnybų atstovai. 

Rokiškio rajono meras Ramūnas Godeliauskas pirmiausia padėkojo visoms tarnyboms už bendradarbiavimą, o ypatingai ESO Strateginio verslo sprendimų vadybininkei Laurai Jokštei už kasdienį dalijimąsi naujausia informacija ir operatyvų reagavimą į pranešimus.

Kartu meras pasiūlė ne kaltų ieškoti, o įvertinti tai, kaip sekėsi suvaldyti audros padarinius, kam reikėtų teikti prioritetą ir kaip geriau pasirengti ekstremalioms situacijoms ateityje. 

Tokio audros masto nenumatė nė dirbtinis intelektas

ESO Paslaugų tarnybos vadovės Agnės Domarkienės pateiktais duomenimis, praūžusios audros poveikis elektros tinklui buvo didžiausias per kelis dešimtmečius, tokio niekas neprisimena. Jeigu lygintume su 2024 m. audra Kirsti, tai 2026-ųjų audros padaryta žala tinklui beveik dvigubai didesnė. Pavyzdžiui, atjungtų elektros energijos vartotojų per 2024-ųjų audrą buvo 160 tūkst., 2026-aisiais – 268 tūkst., tinklo pažeidimo likvidavimo darbų 2024-aisiais fiksuojama 6286, 2026-aisiais – 11 000.

Pasak A. Domarkienės, ESO žinojo apie artėjančią audrą, tačiau negalėjo numatyti tokio masto. Dirbtinio intelekto pagalba buvo skaičiuojama, kad artėjanti audra galėtų paveikti apie 50-60 tūkst. vartotojų, o paveikė penkis kartus daugiau.

Kalbant konkrečiai apie Rokiškio rajoną ir lyginant su visu Panevėžio regionu, tai čia žalos atvejų tinklui buvo daugiausia. Piko metu Rokiškio rajone fiksuota 10 156 atjungtų vartotojų, Panevėžio rajone – 5756, Biržų – 4101, Kupiškio – 4764, Pasvalio – 705.

Kaip pastebėjo A. Domarkienė, Rokiškio rajonas – miškingas, todėl pasitaikė tikrai sudėtingų atvejų, kai tinklai buvo taip suniokoti, kad nebebuvo net ką atstatyti.

Trūko ir specialistų, nors papildomai buvo įdarbinta 400 žmonių ir darbavosi jų per 1000, dispečerinėje dirbo jau ne 40, kaip įprastu metu kasdien, o 168 darbuotojų. 

Kas toliau?

Vis tik dabar svarbiausia – o kas toliau? Kaip didinti ESO tinklo atsparumą, nes keičiantis klimatui tokių audrų, o dar ir stipresnių, gali tik daugėti. Ekstremalios situacijos gali kilti ne tik dėl audrų, yra ir kitų grėsmių, tad ką ESO planuoja toliau?

Pasak A. Domarkienės, patikimiausia, bet brangiausia ir laikui imliausia priemonė – kabeliavimas. Šiuo metu 40 proc. ESO tinklų yra požeminiai, 60 proc. – virš žemės. Suplanuotas dar 2000 km tinklų kabeliavimas, pirmąjį tūkstantį kilometrų numatyta baigti dar šiais metais.

Kita kryptis, kurią ESO stiprins – didins avarinių brigadų skaičių.

Trečioji kryptis – generatorių rezervo didinimas.

A.Domarkienė atkreipė dėmesį ir į tai, kad labai lėtai juda pavojingų medžių šalinimo iš ESO tinklų apsaugos zonų procesas. Šie darbai turėtų vykti kur kas sparčiau.

Taip pat valstybė galėtų remti privačių vartotojų elektros energijos kaupiklių įsigijimą, kas žmonėms reikštų didesnę nepriklausomybę nuo stichinių nelaimių padarinių.

ESO atstovė pabrėžė ir bendradarbiavimo su savivaldybėmis, seniūnijomis svarbą – su Rokiškio savivaldybe pavyko  užmegzti konstruktyvų ir efektyvų dialogą. Ir tai atnešė gerų rezultatų. ESO pasimokė iš savo komunikavimo ekstremalios situacijos metu klaidų, tad ateityje stengsis šias spragas ištaisyti.

Rokiškio savivaldybės tarnybų patirtis: įvardijo kuo pasirūpinti būtina

Labai daug darbo, iškvietimų turėjo ir ugniagesiai: tiek savivaldybei priklausančios, tiek valstybinės priešgaisrinės tarnybos. Pasak Rokiškio rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininko Remigijaus Sunklodo, ypač daug darbo turėjo Jūžintų ir Laibgalių ugniagesių komandos. R. Sunklodas pasidžiaugė, kad bent jau technika negedo, žmonės nenukentėjo, nors teko dirbti prie nukritusių elektros laidų. Tiesa, bokštelis sulūžo, nes skubėta į pagalbą šalinti užkritusių medžių ir pas žmones. Bet jį galima suremontuoti. Visos ugniagesių komandos turi generatorius, todėl elektros problemos nebuvo, didžiausia problema – ryšys. Nutrūko skaitmeninis ryšys, todėl dabar imtasi žygių, testuojama įranga, kad būtų atkurtas rezervinis – senasis analoginis ryšys.

UAB „Rokiškio komunalininkas“ l. e. direktoriaus pareigas Vidmantas Karpavičius sakė, kad po audros buvo suburta 5 žmonių komanda, kuri mieste valė nuo išvirtusių medžių, šakų būtinus praėjimus. Darbai truko dvi savaites ir būtų dar nesibaigę, jei nebūtų įsitraukusios kitos įmonės. V. Karpavičius atkreipė dėmesį, kad bendrovė turi kvalifikuotų elektrikų, kurie ESO galėtų pagelbėti, bent jau dirbant žemos įtampos tinkluose.

UAB „Rokiškio vandenys“ direktorius Leonas Butėnas įvardijo pagrindinę problemą – generatorių trūkumą. Jų bendrovei tokiems ekstremaliems atvejams reikėtų net 82, tiesa, kadangi dalis kilnojami rotacijos būdu, užtektų ir mažesnio kiekio. Tad dabar bendrovė planuoja įsigyti naujų generatorių. Bendrovės direktorius paminėjo dar vieną problemą – ekstremalių situacijų metu suvartojamo kuro kiekis smarkiai išauga, o rezervuaro, kur jį galėtų kaupti, įmonė neturi. Ekstremalių situacijų metu gali užsidaryti degalinės, kaip šį kartą nutiko Anykščiuose. Ir kas tuomet?

Savo pastebėjimais pasidalijo ir seniūnai, atkreipę dėmesį, kad dažnais atvejais, žmonės patys įsijungė į audros padarinių šalinimo darbus ir į situaciją žvelgė geranoriškai. Vis tik atkreiptas dėmesys, kaip svarbu seniūnijose, kaimuose turėti generatorius, skatinti juos įsigyti ir apmokyti žmones jais naudotis. Taip pat būtina iš anksto pasiruošti prioritetinius sąrašus – labiausiai pažeidžiamų gyventojų, kuriems pagalba turėtų atskubėti pirmiausia.

Seniūnijos dabar įpareigotos kuo greičiau tokius sąrašus sudaryti.

Apibendrindamas išsakytus pastebėjimus, rajono vadovas R. Godeliauskas sukonkretino, kuo reikėtų pirmiausia pasirūpinti:

• nustatyti generatorių poreikį ir sukaupti jų rezervą,
• priešgaisrinėms tarnyboms atkurti rezervinį – analoginį ryšį,
• seniūnijose sudaryti labiausiai pažeidžiamų gyventojų sąrašus,
• įrengti rezervuarą kuro atsargoms,
• įrengti sanitarinius punktus (dušai, skalbyklės) seniūnijose.