Belaukiant šildymo sezono (0)

Artėjant naujam šildymo sezonui, pasiruošimo darbus turi atlikti ne tik AB „Panevėžio energija“, užtikrinanti šilumos gamybą ir tiekimą vartotojams iki pastatų įvadų, bet ir pastatus prižiūrinčios organizacijos ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojai, kad atšalus orams įjungiant pastatuose šildymą ir šildymo sezono metu būtų išvengta nesklandumų. Tam prižiūrėtojai turi paruošti pastatų šilumos punktus ir šildymo sistemas bei atlikti kitus parengties šildymo sezonui darbus.

Aktas būtinas

Prieš šildymo sezono pradžią, kiekvieno, prijungto prie centralizuotos šilumos tiekimo  sistemos, pastato savininkas, daugiabučio namo valdytojas (administratorius) ir/ar pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) privalo turėti parengtus, teisės aktuose nustatyta tvarka įformintus ir galiojančius dokumentus. Iki einamųjų metų rugsėjo 15 d. pasirašyto Pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui akto kopija turi būti pateikta AB „Panevėžio energija“.

AB „Panevėžio energija“ duomenimis, rugsėjo 6 dieną 34 proc. visų daugiabučių namų buvo pasiruošę pradėti naują šildymo sezoną. Iš visame regione 1 611 daugiabučių namų, besišildančių centralizuotai tiekiama šiluma, parengties 2022-2023 metų šildymo sezonui aktus turi 538 namai. Tikimasi, kad netrukus bus pristatyti ir likusieji aktai, nes daugumoje daugiabučių pagrindiniai darbai – namų šilumos punktų ir šildymo sistemų hidrauliniai bandymai, šildymo sistemų ir šilumokaičių plovimai jau yra atlikti (73 proc.).

AB „Panevėžio energija“ primena, kad vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, jei nėra nustatyta tvarka pasirašyto Pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui akto, pradėti šilumos vartojimą pastate yra draudžiama.

Galima pradėti anksčiau

Šildymo sezono pradžią, atsižvelgdama į faktinę lauko oro temperatūrą, nustato savivaldybė, tačiau šildymo sezoną gyventojai gali paankstinti, jeigu dėl to nusprendžia balsų dauguma (50 proc. +1 gyventojas). Namo bendrijos pirmininkas arba daugiabučio namo administratorius apie priimtą sprendimą privalo informuoti AB „Panevėžio energija“. Po priimto sprendimo šildymą name įjungia namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas, kuris užtikrina namų šildymo ir karšto vandens sistemų paleidimą, nuorinimą bei tolygų visų pastato patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą.

Nepasinaudojus šia galimybe šildymo sezonas pradedamas savivaldybės nustatytu laiku, paskelbus oficialią šildymo sezono pradžią.

Pernai šildymo sezonas Panevėžio, Kupiškio ir Kėdainių rajonuose buvo pradėtas 2021 m. rugsėjo 22 d., Rokiškio, Pasvalio, Zarasų rajonuose – rugsėjo 23 d., o Panevėžio mieste – rugsėjo 27 d.

Baigia pasiruošimą

Ruošdamasi naujam šildymo sezonui, siekdama saugaus ir kokybiško šilumos tiekimo,  AB „Panevėžio energija“ jau atliko šilumos, elektros, kuro ūkio įrenginių remonto darbus, katilinių įrenginių apžiūras ir techninius patikrinimus, šilumos tinklų hidraulinius bandymus. Bendrovės lėšomis vykdyti šilumos tinklų remonto darbai jau baigti, o iki šildymo sezono pradžios eksploatuojamuose rajonuose bus atnaujinta 2540 metrų šilumos perdavimo tinklų, pakeičiant senus vamzdynus naujais (Panevėžyje – 810 m, Kėdainių r.- 615 m, Kupiškio r. – 303 m, Pasvalio r. – 112 m, Rokiškio r. – 700 m). Prijungiant naujus šilumos vartotojus prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos Panevėžyje, Kėdainiuose, Kupiškyje nutiesti 497 metrų ilgio nauji šilumos tinklai.

AB „Panevėžio energija“ tiekiamą šilumą vartotojams visame regione gamina nuosavuose šilumos gamybos šaltiniuose (katilinėse) ir perka iš nepriklausomų šilumos gamintojų. Bendrovė didžiąją dalį šilumos gamina nuosavuose šilumos gamybos šaltiniuose (katilinėse) deginant biokurą (90 proc.), tačiau šaltuoju metu, išaugus šilumos poreikiui, naudojamos ir gamtinės dujos, ir mazutas, ir dyzelinas. Todėl šį šildymo sezoną, jei sutriktų dujų tiekimas ar jų kaina būtų labai didelė, bendrovė planuoja deginti rezervinį kurą – šildymui skirtą mazutą ir dyzeliną.

Ruošiantis šildymo sezonui, bendrovė iš anksto rūpinasi kuro, naudojamo šilumai gaminti, sukaupimu. Tam skelbiami kuro (malkos, šiaudai, mazutas, dyzelinas) pirkimo konkursai ir sudaromos sutartys. 50 proc. reikalingų gamtinių dujų kiekio bendrovė įpareigota nupirkti „Get Baltic“ dujų biržoje, o kitą likusią gamtinių dujų dalį – skelbiant konkursus pagal LR Vyriausybės nutarimu patvirtintą kuro pirkimo tvarką. Skiedras, kaip didžiausią naudojamo biokuro kiekį, bendrovė perka „Baltpool“ biržoje, sudarant trumpalaikes ir ilgalaikes sutartis su tiekėjais.

Turės įtakos kainai

Kokios bus šilumos kainos ateinančiame šildymo sezone (šilumos kaina yra perskaičiuojama ir nustatoma kiekvieną mėnesį, įvertinant kuro ir superkamos šilumos kainas) sunku prognozuoti, nes pasaulinė energijos krizė veikia visą šilumos ūkį – brangsta gamtinės dujos, biokuras, mazutas, dyzelinas  elektra, vanduo. Superkamos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų kainą taip pat veikia biokuro kainos. Neaiški situacija dėl iš AB „Lifosa“ superkamos šilumos, nes dėl karo Ukrainoje pasekmių įmonė gali neužtikrinti reikiamo Kėdainių miesto šilumos poreikio visam šildymo sezonui, todėl AB „Panevėžio energija“ gali būti priversta trūkstamą šilumos kiekį gaminti Kėdainių katilinėje gamtinėmis dujomis. Išaugęs dujų naudojimas gali didinti šilumos kainą, kuri nustatoma vienoda visame bendrovės aptarnaujamame regione.

AB „Panevėžio energija“ gamina ir tiekia šilumą Panevėžio, Kėdainių, Pasvalio, Kupiškio, Rokiškio, Zarasų miestų ir rajonų gyventojams ir įmonėms.

AB „Panevėžio energijos“ inf.