Biblijos įrišų paroda: knygos istorija ir nūdiena (2)

Kelias į moderniąją Lietuvos valstybę prasidėjo... nuo knygos. Esame bene vienintelė tauta, kuri kontrabanda gabeno ne auksą, ginklus, druską ar kitas prekes, o knygas. Tad nestebina, kad Kovo 11-osios išvakarėse Laisvės kovų muziejuje Obeliuose buvo atidaryta Lietuvos Biblijos draugijos paroda „Ir Žodis tapo Kūnu“. Renginio svečiai turėjo progą pasigrožėti kerinčio grožio, ypatingos meistrystės ir šimtmečių patirties sinteze - meniškomis Biblijos įrišomis. Jos Laisvės kovų istorijos muziejuje bus eksponuojamos iki gegužės vidurio.

Renginys „Nešęs šviesą Lietuvai“ buvo puiki proga prisiminti bene garsiausią Obelių krašto knygnešį, švietėją, visuomenininką Juozą Zauką. Šiemet minimos jo 155-osios gimimo metinės. Garsiojo kraštiečio gyvenimo esminius faktus vaizdingai priminė Obelių bibiotekos vyresnioji bibliotekininkė Gražina Deksnienė. Jos pasakojime – kovos už lietuvybę detalės: nuo dainavimo pamokų kaimo vaikams iki lietuviškųjų vakarų Rusijos didmiesčių intelektualams. O koks įvykis XIX a. pabaigoje Petrapilyje buvęs lietuviškas pamokslas bažnyčioje! Kaip šalia klausyklos platinti kvietimai į lietuviškus vakarus ir suėjimus.
Obelių klebonas Laimonas Nedveckas, kurio kvietimu Obelius pasiekė biblijos įrišų paroda, prasmingai sujungė dvi renginio dalis. Jis kalbėjo apie rašto, knygos reikšmę žmogaus ir tautos gyvenime. Lietuvos Biblijos draugijos pirmininkė Vilhelmina Kalinauskienė gausiai susirinkusiems svečiams pristatė Biblijos įrišų parodą „Ir Žodis tapo Kūnu“. Biblija – dažniausiai spausdinama pasaulio knyga. Per tūkstančius metų žmonių protus ir širdis pasiekusi įvairiausiais formatais. Jos istoriją ir pasakoja pirmosios dvi parodos dalys – stendai, supažindinantys su Biblijos reikšme ir su ja susijusiais svarbiausiais faktais, nuotraukos, liudijančios, kokiomis formomis seniausiais laikais buvo perrašoma ir ateinančioms kartoms perduodama Biblija. Kokia ji buvo ir yra vertybė.
Sveikinimus renginiui perdavė ir kraštietis, Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininkas Donatas Smalinskas.
Įspūdingas Vilniaus knygrišių gildijos pirmininko Rimo Supranavičiaus pasakojimas apie knygos kelią nuo seniausių laikų iki šių dienų sužavėjo parodos lankytojus. Sužinojome, kaip buvo gaminamas papirusas, kodėl nepatogu skaityti Toros ar kitos knygos ritinį, kiek spaudos lankų išeidavo iš pergamento lakšto, pagaminto iš vieno ožiuko odos. Kodėl viduramžių damos, tarsi šiuolaikinius rankinukus, prie diržo ar pasikabinę ant rankos nešiojo specialiai įrištas knygas. Ir kodėl tokia knyga it medus muses viliojo potencialius gerbėjus. Šiandieniniam žmogui, pripratusiam prie knygų gausos, atrodytų keista, kad Žygimanto Augusto knygų biblioteka buvo laikoma viena didžiausių Europoje, nes ją sudarė net penki tūkstančiai knygų. O kur dar knygų įrišimo įdomybės: šimtmečius ištisų meistrų kartų perduodamos paslaptys, užburiančio grožio menininkų kuriamos knygos, išsaugotos senosios įrišimo technologijos, kurias kruopščiai puoselėja Lietuvos knygrišystės meistrai, susibūrę į Vilniaus knygrišių gildiją.
„Ir visa tai pas mus, Obeliuose“, – aikčiojo parodą aplankę obeliečiai ir rokiškėnai. Susipažinti su įspūdingiausiais autoriniais Lietuvos knygrišių darbais mūsų rajono žmonės ir svečiai Laisvės kovų istorijos muziejuje galės iki gegužės vidurio. Paroda skirta Lietuvių kalbos dienoms, kasmet trunkančioms nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios.

Daugiau: knygos internetu