Dramaturgas A. Jevesjevas: spektakliu „Europiečiai“ kalbu apie mus (0)
Publikuota: 2017-03-02
Kategorija:
Aktualijos
Jau šį sekmadienį, kovo 5 dieną 16 val. Rokiškio Kultūros centre Vilniaus mažojo teatro premjera – „Europiečiai“. Ingrida Ragelskienė kalbina dramaturgą Andrių Jevsejevą ir bando apčiuopti, kas jam buvo svarbiausia, kuriant spektaklį „Europiečiai“.
Ar spektakliu „Europiečiai“ siekiama pabėgėlius žiūrovui tarsi padaryti artimesnius?
Mano tikslas buvo kalbėti ne apie pabėgėlius, o apie mus. Juk ir spektaklio pavadinimas yra „Europiečiai“, o ne „Sirai“ ar „Ukrainiečiai“, galiausiai ne „Pabėgėliai“ ir net ne „Maldautojos“. Spektaklis aktualus bus tik tuomet, jei jis nueis nuo tų publicistinių antraščių ir kalbės apie dalykus, kurie glūdi mumyse. Tarp mūsų nėra nė vieno, kuris galėtų drąsiai pasakyti „aš žinau, kas vyksta su pabėgėliais“.
Kodėl pasirinkote vaizduoti moteris stiprias, kovotojas?
Man kaip žmogui, kaip kritikui ir kaip pradedančiajam dramaturgui aktorius kaip atlikėjas nėra įdomus. Aktorių aš visuomet laikau spektaklio bendraautoriumi. Šiame spektaklyje moterų vaidmuo iš principo yra bendrų paieškų kartu su aktorėmis rezultatas. Ir aš nenorėjau jo nulemti, norėjau, kad jis pats organiškai atsirastų. Norėjosi neforsuoti proceso ir leisti aktoriams patiems atrasti santykį su pjese, o po to jau ieškoti cheminių reakcijų tiek tarp aktorių, tiek tarp scenų ir pan.
Kas Jums svarbiausia spektaklyje „Europiečiai“?
Turbūt spektaklyje daugiau saviironijos nei ironijos. Mes puikiai suvokiame, jog visas tas šlamštas, kuris tūno kai kurių personažų galvose yra tas pats pyktis, kurį jaučiame kiekvienas iš mūsų. Aš nežinau, ką daryti, kad nesuabejočiau ar lipti į lėktuvą, jei pamatyčiau to paties skrydžio belaukiant moterį, dėvinčią burką. Pasišlykštėčiau kiekvienu žmogumi, kuris nuspręstų neskristi. Bet viskas ne taip paprasta. Pats savyje jaučiu baimę. Su tuo ir norisi kovoti. Manau, jog daugelis tai savyje pajaučiame. Galbūt ne visi, nežinau, galbūt vieni turi gyvenimo tiesą, užprogramuotą nuo taško A iki Ž, remiantis Šventojo Rašto ar ko kito idėjomis. Galbūt taip yra lengviau gyventi – nežinant. Tuomet nereikia jokios saviironijos.
Šv. Kazimiero – Lietuvos globėjo – dienos proga Vilniaus mažasis teatras suteikia galimybę nusipirkti bilietą už 5 Eur. Bilietus kviečiame įsigyti Rokiškio kultūros centro kasoje ir internetu www.bilietai.lt
Ar spektakliu „Europiečiai“ siekiama pabėgėlius žiūrovui tarsi padaryti artimesnius?
Mano tikslas buvo kalbėti ne apie pabėgėlius, o apie mus. Juk ir spektaklio pavadinimas yra „Europiečiai“, o ne „Sirai“ ar „Ukrainiečiai“, galiausiai ne „Pabėgėliai“ ir net ne „Maldautojos“. Spektaklis aktualus bus tik tuomet, jei jis nueis nuo tų publicistinių antraščių ir kalbės apie dalykus, kurie glūdi mumyse. Tarp mūsų nėra nė vieno, kuris galėtų drąsiai pasakyti „aš žinau, kas vyksta su pabėgėliais“.
Kodėl pasirinkote vaizduoti moteris stiprias, kovotojas?
Man kaip žmogui, kaip kritikui ir kaip pradedančiajam dramaturgui aktorius kaip atlikėjas nėra įdomus. Aktorių aš visuomet laikau spektaklio bendraautoriumi. Šiame spektaklyje moterų vaidmuo iš principo yra bendrų paieškų kartu su aktorėmis rezultatas. Ir aš nenorėjau jo nulemti, norėjau, kad jis pats organiškai atsirastų. Norėjosi neforsuoti proceso ir leisti aktoriams patiems atrasti santykį su pjese, o po to jau ieškoti cheminių reakcijų tiek tarp aktorių, tiek tarp scenų ir pan.
Kas Jums svarbiausia spektaklyje „Europiečiai“?
Turbūt spektaklyje daugiau saviironijos nei ironijos. Mes puikiai suvokiame, jog visas tas šlamštas, kuris tūno kai kurių personažų galvose yra tas pats pyktis, kurį jaučiame kiekvienas iš mūsų. Aš nežinau, ką daryti, kad nesuabejočiau ar lipti į lėktuvą, jei pamatyčiau to paties skrydžio belaukiant moterį, dėvinčią burką. Pasišlykštėčiau kiekvienu žmogumi, kuris nuspręstų neskristi. Bet viskas ne taip paprasta. Pats savyje jaučiu baimę. Su tuo ir norisi kovoti. Manau, jog daugelis tai savyje pajaučiame. Galbūt ne visi, nežinau, galbūt vieni turi gyvenimo tiesą, užprogramuotą nuo taško A iki Ž, remiantis Šventojo Rašto ar ko kito idėjomis. Galbūt taip yra lengviau gyventi – nežinant. Tuomet nereikia jokios saviironijos.
Šv. Kazimiero – Lietuvos globėjo – dienos proga Vilniaus mažasis teatras suteikia galimybę nusipirkti bilietą už 5 Eur. Bilietus kviečiame įsigyti Rokiškio kultūros centro kasoje ir internetu www.bilietai.lt
Rekomenduojami video
Renovacija baigėsi, bet statybvietė liko: gyventojai piktinasi užtvertais takais ir biotualetu prie pat durų
(0)
Renovacijos sulaukę Rokiškio Jaunystės g. 3-uoju numeriu pažymėto namo gyventojai prasidėjus žiemai jau džiaugiasi kur kas šiltesniu gyvenimu. Tačiau po renovacijos „liko“ neaiškumų: gyventojai smalsauja, kiek dar laiko namas bus apjuostas tvoromis, jei darbai ir sta
2026-11-13
Deja, bet jau tampa nerašyta taisykle ir net įprasta praktika, kad renovuojant Rokiškio miesto pėsčiųjų takus iškyla netikėtų kliūčių, trumpiau ar ilgiau pristabdančių vykdomus darbus. Šį kartą dėl iškilusių nesklandumų mažiausiai porą savaičių „nebejuda&ldqu
2026-11-12
GGI reidai atskleidžia skaudžią realybę: kas trečias lauke laikomas šuo pririštas prie grandinės
(0)
Lietuvoje daugiausiai gyvūnų prastomis sąlygomis laikomi atokesnėse vietovėse, kaimuose, soduose, nedidelėse gyvenvietėse, kur jų kančios pašaliniai dažnai nepastebi. Tokie gyvūnai dažniausiai laikomi pririšti prie būdos ar voljeruose už namo, sunkiau apžvelgiamose vietose, prie tvarto
2026-11-11
Rokiškio rajono mero potvarkiu papildyti bei atnaujinti priedangų ir kolektyvinės apsaugos statinių (KAS) sąrašai. Juos taip pat galite rasti Rokiškio rajono savivaldybės tinklapyje www.rokiskis.lt bei lt72.lt tinklapyje bei programėlėje.
Priedangų sąrašas:
Kolektyvin
2026-11-11
Prieš keletą dienų visa Lietuva kvepėjo pyragais – lapkričio 6-ąją buvo minima Pyragų diena. Saldus „užkratas“ prieš keliolika metų TV3 televizijos ir „Seb“ banko pradėtos iniciatyvos neaplenkia ir Rokiškio, visgi pastaraisiais metais mūsų mieste įv
2026-11-10