Dramaturgas A. Jevesjevas: spektakliu „Europiečiai“ kalbu apie mus (0)
Publikuota: 2017-03-02
Kategorija:
Aktualijos
Jau šį sekmadienį, kovo 5 dieną 16 val. Rokiškio Kultūros centre Vilniaus mažojo teatro premjera – „Europiečiai“. Ingrida Ragelskienė kalbina dramaturgą Andrių Jevsejevą ir bando apčiuopti, kas jam buvo svarbiausia, kuriant spektaklį „Europiečiai“.
Ar spektakliu „Europiečiai“ siekiama pabėgėlius žiūrovui tarsi padaryti artimesnius?
Mano tikslas buvo kalbėti ne apie pabėgėlius, o apie mus. Juk ir spektaklio pavadinimas yra „Europiečiai“, o ne „Sirai“ ar „Ukrainiečiai“, galiausiai ne „Pabėgėliai“ ir net ne „Maldautojos“. Spektaklis aktualus bus tik tuomet, jei jis nueis nuo tų publicistinių antraščių ir kalbės apie dalykus, kurie glūdi mumyse. Tarp mūsų nėra nė vieno, kuris galėtų drąsiai pasakyti „aš žinau, kas vyksta su pabėgėliais“.
Kodėl pasirinkote vaizduoti moteris stiprias, kovotojas?
Man kaip žmogui, kaip kritikui ir kaip pradedančiajam dramaturgui aktorius kaip atlikėjas nėra įdomus. Aktorių aš visuomet laikau spektaklio bendraautoriumi. Šiame spektaklyje moterų vaidmuo iš principo yra bendrų paieškų kartu su aktorėmis rezultatas. Ir aš nenorėjau jo nulemti, norėjau, kad jis pats organiškai atsirastų. Norėjosi neforsuoti proceso ir leisti aktoriams patiems atrasti santykį su pjese, o po to jau ieškoti cheminių reakcijų tiek tarp aktorių, tiek tarp scenų ir pan.
Kas Jums svarbiausia spektaklyje „Europiečiai“?
Turbūt spektaklyje daugiau saviironijos nei ironijos. Mes puikiai suvokiame, jog visas tas šlamštas, kuris tūno kai kurių personažų galvose yra tas pats pyktis, kurį jaučiame kiekvienas iš mūsų. Aš nežinau, ką daryti, kad nesuabejočiau ar lipti į lėktuvą, jei pamatyčiau to paties skrydžio belaukiant moterį, dėvinčią burką. Pasišlykštėčiau kiekvienu žmogumi, kuris nuspręstų neskristi. Bet viskas ne taip paprasta. Pats savyje jaučiu baimę. Su tuo ir norisi kovoti. Manau, jog daugelis tai savyje pajaučiame. Galbūt ne visi, nežinau, galbūt vieni turi gyvenimo tiesą, užprogramuotą nuo taško A iki Ž, remiantis Šventojo Rašto ar ko kito idėjomis. Galbūt taip yra lengviau gyventi – nežinant. Tuomet nereikia jokios saviironijos.
Šv. Kazimiero – Lietuvos globėjo – dienos proga Vilniaus mažasis teatras suteikia galimybę nusipirkti bilietą už 5 Eur. Bilietus kviečiame įsigyti Rokiškio kultūros centro kasoje ir internetu www.bilietai.lt
Ar spektakliu „Europiečiai“ siekiama pabėgėlius žiūrovui tarsi padaryti artimesnius?
Mano tikslas buvo kalbėti ne apie pabėgėlius, o apie mus. Juk ir spektaklio pavadinimas yra „Europiečiai“, o ne „Sirai“ ar „Ukrainiečiai“, galiausiai ne „Pabėgėliai“ ir net ne „Maldautojos“. Spektaklis aktualus bus tik tuomet, jei jis nueis nuo tų publicistinių antraščių ir kalbės apie dalykus, kurie glūdi mumyse. Tarp mūsų nėra nė vieno, kuris galėtų drąsiai pasakyti „aš žinau, kas vyksta su pabėgėliais“.
Kodėl pasirinkote vaizduoti moteris stiprias, kovotojas?
Man kaip žmogui, kaip kritikui ir kaip pradedančiajam dramaturgui aktorius kaip atlikėjas nėra įdomus. Aktorių aš visuomet laikau spektaklio bendraautoriumi. Šiame spektaklyje moterų vaidmuo iš principo yra bendrų paieškų kartu su aktorėmis rezultatas. Ir aš nenorėjau jo nulemti, norėjau, kad jis pats organiškai atsirastų. Norėjosi neforsuoti proceso ir leisti aktoriams patiems atrasti santykį su pjese, o po to jau ieškoti cheminių reakcijų tiek tarp aktorių, tiek tarp scenų ir pan.
Kas Jums svarbiausia spektaklyje „Europiečiai“?
Turbūt spektaklyje daugiau saviironijos nei ironijos. Mes puikiai suvokiame, jog visas tas šlamštas, kuris tūno kai kurių personažų galvose yra tas pats pyktis, kurį jaučiame kiekvienas iš mūsų. Aš nežinau, ką daryti, kad nesuabejočiau ar lipti į lėktuvą, jei pamatyčiau to paties skrydžio belaukiant moterį, dėvinčią burką. Pasišlykštėčiau kiekvienu žmogumi, kuris nuspręstų neskristi. Bet viskas ne taip paprasta. Pats savyje jaučiu baimę. Su tuo ir norisi kovoti. Manau, jog daugelis tai savyje pajaučiame. Galbūt ne visi, nežinau, galbūt vieni turi gyvenimo tiesą, užprogramuotą nuo taško A iki Ž, remiantis Šventojo Rašto ar ko kito idėjomis. Galbūt taip yra lengviau gyventi – nežinant. Tuomet nereikia jokios saviironijos.
Šv. Kazimiero – Lietuvos globėjo – dienos proga Vilniaus mažasis teatras suteikia galimybę nusipirkti bilietą už 5 Eur. Bilietus kviečiame įsigyti Rokiškio kultūros centro kasoje ir internetu www.bilietai.lt
Galerija (1)
Rekomenduojami video
Nuo liepos 13 dienos į Lietuvą negalės atvykti užsieniečiai, gyvenantys Švedijoje, Liuksemburge, Portugalijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje. Lietuvos piliečiams, grįžusiems iš šių šalių, bus privaloma 14 dienų izoliacija. Tai numatyta penktadienį patvirtintame sve
2020-07-13
„Rokiškio Sirena“ kviečia pusiau rimtai prisiminti praėjusios savaitės svarbiausius rajono įvykius.
Kol šalies Prezidentui Gitanui Nausėdai žeriami priekaištai, kodėl jis Valstybės dieną nepasidalino skėčiu ar neapkabino lietaus permerktų „Ąžuoliuko“ cho
2020-07-10
Lietuvai gerai sekasi tvarkytis su koronaviruso pandemija, tačiau su virusu gyventi dar reikės ne vieną mėnesį, sako Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovė.
„Lietuva, sakyčiau, tikrai labai stengiasi atsižvelgti į PSO rekomendacijas ir galbūt kartais turėjo greičiau veikti nei organiz
2020-07-09
Vyriausybė kol kas nesvarsto galimybės grąžinti privalomą kaukių dėvėjimą, tačiau viskam reikia būti pasiruošus, jei kiltų antroji koronaviruso banga, sako premjeras Saulius Skvernelis.
„Reikia būti viskam pasiruošus, kiekvieną dieną sekame situaciją visose valstybėse, kur
2020-07-08
Toli pažengusi medicinos sfera suteikia galimybę ne tik pacientams išgyti, tačiau gydymo procesą padaryti kuo paprastesniu, greitesniu ir tuo pačiu keliančiu kuo mažiau diskomforto. Štai slaugos lovos – viena reikalingiausių pagalbų, kuri naudojama ne tik ligoninėse, slaugos namu
2020-07-08
