Dramaturgas A. Jevesjevas: spektakliu „Europiečiai“ kalbu apie mus (0)
Publikuota: 2017-03-02
Kategorija:
Aktualijos
Jau šį sekmadienį, kovo 5 dieną 16 val. Rokiškio Kultūros centre Vilniaus mažojo teatro premjera – „Europiečiai“. Ingrida Ragelskienė kalbina dramaturgą Andrių Jevsejevą ir bando apčiuopti, kas jam buvo svarbiausia, kuriant spektaklį „Europiečiai“.
Ar spektakliu „Europiečiai“ siekiama pabėgėlius žiūrovui tarsi padaryti artimesnius?
Mano tikslas buvo kalbėti ne apie pabėgėlius, o apie mus. Juk ir spektaklio pavadinimas yra „Europiečiai“, o ne „Sirai“ ar „Ukrainiečiai“, galiausiai ne „Pabėgėliai“ ir net ne „Maldautojos“. Spektaklis aktualus bus tik tuomet, jei jis nueis nuo tų publicistinių antraščių ir kalbės apie dalykus, kurie glūdi mumyse. Tarp mūsų nėra nė vieno, kuris galėtų drąsiai pasakyti „aš žinau, kas vyksta su pabėgėliais“.
Kodėl pasirinkote vaizduoti moteris stiprias, kovotojas?
Man kaip žmogui, kaip kritikui ir kaip pradedančiajam dramaturgui aktorius kaip atlikėjas nėra įdomus. Aktorių aš visuomet laikau spektaklio bendraautoriumi. Šiame spektaklyje moterų vaidmuo iš principo yra bendrų paieškų kartu su aktorėmis rezultatas. Ir aš nenorėjau jo nulemti, norėjau, kad jis pats organiškai atsirastų. Norėjosi neforsuoti proceso ir leisti aktoriams patiems atrasti santykį su pjese, o po to jau ieškoti cheminių reakcijų tiek tarp aktorių, tiek tarp scenų ir pan.
Kas Jums svarbiausia spektaklyje „Europiečiai“?
Turbūt spektaklyje daugiau saviironijos nei ironijos. Mes puikiai suvokiame, jog visas tas šlamštas, kuris tūno kai kurių personažų galvose yra tas pats pyktis, kurį jaučiame kiekvienas iš mūsų. Aš nežinau, ką daryti, kad nesuabejočiau ar lipti į lėktuvą, jei pamatyčiau to paties skrydžio belaukiant moterį, dėvinčią burką. Pasišlykštėčiau kiekvienu žmogumi, kuris nuspręstų neskristi. Bet viskas ne taip paprasta. Pats savyje jaučiu baimę. Su tuo ir norisi kovoti. Manau, jog daugelis tai savyje pajaučiame. Galbūt ne visi, nežinau, galbūt vieni turi gyvenimo tiesą, užprogramuotą nuo taško A iki Ž, remiantis Šventojo Rašto ar ko kito idėjomis. Galbūt taip yra lengviau gyventi – nežinant. Tuomet nereikia jokios saviironijos.
Šv. Kazimiero – Lietuvos globėjo – dienos proga Vilniaus mažasis teatras suteikia galimybę nusipirkti bilietą už 5 Eur. Bilietus kviečiame įsigyti Rokiškio kultūros centro kasoje ir internetu www.bilietai.lt
Ar spektakliu „Europiečiai“ siekiama pabėgėlius žiūrovui tarsi padaryti artimesnius?
Mano tikslas buvo kalbėti ne apie pabėgėlius, o apie mus. Juk ir spektaklio pavadinimas yra „Europiečiai“, o ne „Sirai“ ar „Ukrainiečiai“, galiausiai ne „Pabėgėliai“ ir net ne „Maldautojos“. Spektaklis aktualus bus tik tuomet, jei jis nueis nuo tų publicistinių antraščių ir kalbės apie dalykus, kurie glūdi mumyse. Tarp mūsų nėra nė vieno, kuris galėtų drąsiai pasakyti „aš žinau, kas vyksta su pabėgėliais“.
Kodėl pasirinkote vaizduoti moteris stiprias, kovotojas?
Man kaip žmogui, kaip kritikui ir kaip pradedančiajam dramaturgui aktorius kaip atlikėjas nėra įdomus. Aktorių aš visuomet laikau spektaklio bendraautoriumi. Šiame spektaklyje moterų vaidmuo iš principo yra bendrų paieškų kartu su aktorėmis rezultatas. Ir aš nenorėjau jo nulemti, norėjau, kad jis pats organiškai atsirastų. Norėjosi neforsuoti proceso ir leisti aktoriams patiems atrasti santykį su pjese, o po to jau ieškoti cheminių reakcijų tiek tarp aktorių, tiek tarp scenų ir pan.
Kas Jums svarbiausia spektaklyje „Europiečiai“?
Turbūt spektaklyje daugiau saviironijos nei ironijos. Mes puikiai suvokiame, jog visas tas šlamštas, kuris tūno kai kurių personažų galvose yra tas pats pyktis, kurį jaučiame kiekvienas iš mūsų. Aš nežinau, ką daryti, kad nesuabejočiau ar lipti į lėktuvą, jei pamatyčiau to paties skrydžio belaukiant moterį, dėvinčią burką. Pasišlykštėčiau kiekvienu žmogumi, kuris nuspręstų neskristi. Bet viskas ne taip paprasta. Pats savyje jaučiu baimę. Su tuo ir norisi kovoti. Manau, jog daugelis tai savyje pajaučiame. Galbūt ne visi, nežinau, galbūt vieni turi gyvenimo tiesą, užprogramuotą nuo taško A iki Ž, remiantis Šventojo Rašto ar ko kito idėjomis. Galbūt taip yra lengviau gyventi – nežinant. Tuomet nereikia jokios saviironijos.
Šv. Kazimiero – Lietuvos globėjo – dienos proga Vilniaus mažasis teatras suteikia galimybę nusipirkti bilietą už 5 Eur. Bilietus kviečiame įsigyti Rokiškio kultūros centro kasoje ir internetu www.bilietai.lt
Galerija (1)
Rekomenduojami video
Rokiškėnai ir miesto svečiai, lankantys baseiną, yra ganėtinai užmaršūs. Baseine paliekami ne tik šlepetės, plaukimo akiniai, bet ir kur kas didesni daiktai, pavyzdžiui chalatai. Baseino direktorius Vitalijus Jocys pasakojo, kad pamirštų daiktų prisikaupia nemažai. Tad, k
2020-01-27
Rokiškėnė, Vilties g. 4-ojo daugiabučio gyventoja Zita (pavardė redakcijai žinoma), praėjusią savaitę išbandė detektyvo darbą: ieškojo, kas turėtų sutaisyti dujas leidžiantį vamzdį. Pasirodo, rasti avarinės dujų tarnybos kontaktus – misija beveik neįmanoma. Jų nėra nei mok
2020-01-27
Užsienio reikalų ministerija (URM) rekomenduoja Lietuvos piliečiams laikinai nevykti į Kiniją, kol nebus suvaldytas šalyje plintantis koronavirusas.
„URM rekomenduoja laikinai nevykti į Kiniją“, – BNS pirmadienį sakė užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakil
2020-01-27
Žemės ūkio ministerija, atsižvelgdama į vis naujus pranešimus apie paukščių gripo protrūkius Europos valstybėse, ragina Lietuvos paukščių laikytojus išlikti itin budriais ir atidžiai stebėti auginamus paukščius.
Privaloma laikytis biologinio saugumo priemonių, sa
2020-01-27
Rokiškio miesto centre išdygo naujos, įdomaus dizaino šiukšliadėžės. Jos stilistiškai priderintos prie Nepriklausomybės aikštę puošiančių vazonų. Tačiau miesto seniūnijai teko išgirsti ir ne apie džiugią naujovę: pirmą kartą miesto istorijoje v
2020-01-24
