Gyvenimo indekso tyrime Rokiškio savivaldybė puikuojasi aukščiau vidurkio (0)

Internetinio portalo „Delfi“ užsakymu žurnalas „Reitingai“ metų pradžioje atliko tyrimą, siekiantį išsiaiškinti kiekvienos Lietuvos savivaldybės gyvenimo indeksą. Bendroje pozicijoje iš 60-ies šalies savivaldybių Rokiškio pavadinimas puikuojasi 25-oje vietoje.

Aukščiau vidurkio

Žurnalo „Reitingai“ vyriausias redaktorius Gintaras Serafinas atkreipė dėmesį, kad žurnalas „Reitingai“ atliko tyrimą ir pirmą kartą sudarė reitingą „Lietuvos savivaldybių gyvenimo indeksas“, o siekiant gauti kuo išsamesnius rezultatus, analizuota net 140 skirtingų rodiklių, kurie sugrupuoti į 12 skirtingų sričių: sveikata, ekonomika, švietimas, infrastruktūra, aplinka ir tvarumas, saugumas, užimtumas ir pajamos, socialinė apsauga ir skurdas, demografija, būstas, apklausos ir kultūra bei sportas. Pašnekovo teigimu, Rokiškio pavadinimas vienose srityse yra aukštesnėse pozicijose, kitose – viduryje, dar kitur – žemai. Visgi vertinant rajono poziciją bendrame šalies savivaldybių sąraše, situacija tikrai yra nebloga – surinkęs 602 iš tūkstančio galimų, rajonas puikuojasi 25 sąrašo vietoje ir vidutinių savivaldybių kontekste yra gan aukštai bei stipriai lenkia, pavyzdžiui, kaimyninį Kupiškį, atsidūrusį 49 vietoje.

Atotrūkis negąsdina

Vis tik G. Serafinas atkreipė dėmesį, jog metų analizė parodė, kad atotrūkis tarp didžiųjų šalies miestų ir mažesnių rajonų kai kuriais aspektais nėra prarajos dydžio: „Vos pradėjus tyrimą atrodė, kad Lietuvoje yra didžiuliai skirtumai tarp savivaldybių ir, kad didmiesčiai stipriai lenkia šalies regionus. Vis tik išanalizavus visus duomenis paaiškėjo, kad tie skirtumai nėra tokie stulbinantys. Tyrimo metu buvo naudojama tūkstančio taškų skalė ir pasakysiu, kad tarp pirmoje vietoje esančios savivaldybės, surinkusios 727 taškus iš minėto tūkstančio, ir paskutinėje vietoje esančios savivaldybės nėra gilios prarajos – paskutinioji surinko 513 balų. Situacija tikrai nėra tokia, kaip, pavyzdžiui, Lotynų Amerikos šalyse, kur skirtumai matuojami net kartais“, – pirmą kartą atlikto tyrimo rezultatus komentavo G. Serafinas.

Anot jo, kiekviena savivaldybė turi savo stiprybes, tačiau pastebima ir tendencija, kad sėkmingus pavyzdžius pabando atkartoti ir tie, kurie toje srityje nėra stiprūs. Pašnekovas atkreipė dėmesį, jog Lietuvoje yra didmiesčių kategorija, kita kategorija yra pramonės miestai, o trečioje kategorijoje savivaldybės atrado, vadinamąjį, kurortinio svetingumo išskirtinumą. Pasak G. Serafino, dalis likusių savivaldybių nusprendė eiti iš paskos nesuprasdamos, jog galima atrasti ir dar kitas sritis: „Lietuvoje taip ir „važiuojama“ ant tų trijų sričių, nors užsienyje, kalbėkim, kad ir apie Prancūziją, kiekvienas regionas stengiasi rasti kažkokį savo išskirtinumą: vyno, sūrio, Monakas – prabangių automobilių ir kazino. Pabrėžiu, kad tai nėra dideli regionai, bet jie stengiasi atrasti, dėl ko yra išskirtiniai“.

Identiteto paieškos

Komentuodamas tyrimo rezultatus, specialistas pabrėžia, kad mažesnės šalies savivaldybės turėtų ieškoti savo identiteto, tačiau daugumai mažų ir vidutinių Lietuvos savivaldybių to stinga.

„Jos velkasi paskui kitus, bet neoriginalu visoms 60-imt šalies savivaldybių važiuoti ant šių bėgių. Tai – virimas savose sultyse, o juk kiekvienas gali rasti kažką unikalaus pas save. Galų gale išvykti į užsienį pasisemti idėjų, nes sėdėti ir laukti turistų ar investuotojų nėra perspektyvų – savaime jie neateis. Suprantama, daug kas priklauso nuo palankios geografinės aplinkos, nuo turimų resursų, nuo gyventojų skaičiaus ar istorinio paveldo. Rokiškis visada solidžiai atrodė su turimu Kultūriniu paveldu ir visais dvarais, bet turiu omenyje, kad išskirtinumų Lietuvos savivaldybėse labai stipriai trūksta“.

Ką turi Rokiškis?

G. Serafinas pateikė keleto atskirų sričių statistinių duomenų, kur Rokiškio rajonas atrodo solidžiai ir užima aukštesnes pozicijas, o kur dar reikėtų pasitempti ir padirbėti.

Pirmiausia „Reitingai“ redaktorius pažymėjo, kad pagal kultūros ir sporto indeksą Rokiškio savivaldybė yra aukščiau nei Vilnius – 13 pozicijoje. Anot pašnekovo, šiame indekse sumuojama sporto ir kultūros renginių bei sukurtų bazių statistika, tenkanti tūkstančiui gyventojų.

Kalbant apie gyventojų užimtumo lygį, Rokiškio rajone jis siekia 67 proc., tad rajonas priskiriamas prie reitingo vidurio. G. Serafinas pažymėjo, jog lyginant su kaimynais, Ignalinoje minėtas rodiklis siekia 47 proc., Zarasuose – 53 proc., Kupiškyje – 64.

Bedarbių procentinė dalis nuo darbingo amžiaus gyventojų Rokiškio rajone siekia 10, 7 proc. ir vėl atsiduria reitingo viduryje, tačiau vilties teikia visai „palankus“ ilgalaikių bedarbių skaičius, sudarantis 14,1 proc., kai, pavyzdžiui, Zarasuose jis siekia 28 proc., Lazdijuose 23 proc.

1. Serafino teigimu, atlyginimo augimo tempas Rokiškyje yra aukštas – net 67, 3 proc., visgi silpnai rajonas atrodo lyginant su kitomis savivaldybėmis naujų įmonių įsikūrimo skalėje: 2025 m. sausio mėn. lyginant su 2026 m. sausiu subjektų padaugėjo, tik 0,84 proc.

Prastesnės pozicijos

Pagal saugumą, remiantis atlikto tyrimo rezultatais, Rokiškio rajonas yra 36 vietoje iš 60-ies. Čia fiksuojamas nusikalstamų veikų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, yra palyginti mažas – 1 tūkst. 168, tačiau mažoka, anot tyrimą analizavusio G. Serafino, pasitikinčiųjų policija – tik 63 proc. Didėlėje dalyje šalies savivaldybių šis rodiklis siekia ir 80 proc. Visgi rajono gyventojai Rokiškyje jaučiasi saugiai – ta liudija net 87 proc. atlikto tyrimo rezultato.  

Prastai Rokiškis atrodo vertinant dviračių takių ilgį, tenkantį vienam gyventojui – jo yra tik 300 m., bei savivaldybės skolą, siekiančią net 27 proc. nuo biudžeto pajamų. Žurnalo redaktorius pažymėjo, kad šalyje netrūksta savivaldybių, kurios skolų neturi arba jos siekia nuo 2 iki 9 proc., tad Rokiškis šiame kontekste ir vėl atsiduria ties viduriuku.

Itin liūdna rajone piešiama demografinė linija: pagal gyventojų skaičių Rokiškis yra 47 vietoje iš 60-ies ir tai, anot G. Serafino, žemiau vidurkio visom prasmėm. Jo teigimu, bendras gimstamumo rodiklis tūkstančių gyventojų – tik 5,8 proc., visgi specialistas mėgino šiek tiek nudžiuginti sakydamas, kad skaičius – šiek tiek didesnis nei Ignalinoje. Itin „skaudžiai“, jo žodžiais, skamba mirtingumo rodiklis, siekiantis net 17,6 proc. tūkstančiui gyventojų, nes, pavyzdžiui, Kauno rajone – 9, Klaipėdos rajone – 9,6, Neringos savivaldybėje – 8,9 proc.  

„Šis rodiklis viską muša žemyn, nes demografijai tyrime suteikiama daug taškų. Kodėl? Todėl, kad neretai girdžiu savivaldybių merus sakant, jog pas juos – nuostabi gyvenimo kokybė: nėra kamščių, eilių parduotuvėse ar darželiuose, aukštas kultūros lygis ir gera infrastruktūra. Bet tada aš atsakau: tik nėra gyventojų, kurie visu tuo naudotųsi. Kitaip tariant, neužtenka visko turėti, reikia, kad būtų, kas visu tuo naudojasi“, – nelinksmą žinią pagarsino G. Serafinas.

Negelbsti ir atvykėliai

Pasak statisto, į Rokiškį atvykusių ir išvykusių asmenų skaičius vertinant rezultatus taip pat yra minusinis, siekia – 4,2 proc. Redaktorius pažymėjo, kad dviejuose trečdaliuose savivaldybių šis rodiklis yra pliusinis: „Tad taip paprastai grįžtame į pokalbio pradžią, nuo ko pradėjome: siekiant gerinti demografinius rodiklius, savivaldybės turi siūlyti kažką išskirtinio. Išsamiau paminėjau saugumo, nedarbo, atlyginimų ir kultūros situaciją Rokiškyje, tačiau vertinant bendruosius rodiklius pasakysiu, kad pas jus sveikatos rodikliai yra aukščiau Lietuvos vidurkio, ekonomika – žemiau Lietuvos vidurkio, švietimas maždaug toks, koks yra Lietuvos vidurkis. Infrastruktūra geresnė negu Lietuvos vidurkis, o aplinka ir tvarumas nežymiai blogesnė. Saugumas, išskyrus pasitikėjimą policija, yra aukštesnis negu vidurkis, o gyventojų užimtumas ir pajamos – toks pat kaip, Lietuvos vidurkis. Reiškia, ką ir liudija rajono pozicija, sukatės „apie viduriuką“.