I. Adomavičius traukiasi, kultūros bendruomenė sekmadienį vis tiek streikuos (0)

Kultūros ministras Ignotas Adomavičius minkštoje kėdėje išsėdėjo vos savaitę: praėjusio penktadienio rytą atėjęs į ministeriją šio penktadienio popietę pranešė paliekantis postą. Užimtos kėdės minkštumu galima stipriai abejoti, mat per šias penkias darbo dienas naujai paskirtas ministras sulaukė tiek dėmesio, kiek, tikriausia, net negalėjo įsivaizduoti.  

Visgi, nepaisant paskelbtos žinios apie nueinantį ministrą, Lietuvos kultūros bendruomenė savo pozicijų nekeičia: sekmadienį, spalio 5 d., šalyje vyks įspėjamasis streikas. Rokiškyje jis bus ypatingas: su trikampiais sumuštiniais ant stalo.

Ne prieš asmenį

Vienas iš įspėjamojo streiko Rokiškyje iniciatyvinės grupės atstovų Dovydas Trumpa pabrėžė, kad tikrai ne I. Adomavičius, kaip asmuo poste, yra streiko objektas: „Prieš šį žmogų nieko prieš aš neturiu. Mano nuomone, jis buvo „pakištas po traukiniu“ jo paties partijos draugų. Iš jo tiesiog pasityčiojo. Visgi kultūros bendruomenė sukilo prieš faktą, kad ministerija pateko į „Nemunu dešros“ (partija „Nemuno aušra“ – aut. past.) rankas, kad šalies kultūra yra plaunama iš pamatų. Jei atvirai, problemų yra visa piurė, nes kalbame apie valstybės vertybių pamatą: galų gale, ką simbolizuoja negebėjimas atsakyti į klausimą, kam priklauso Krymas..? Bet mums tai tampa puikiu detektoriumi. Ir mes, kultūros žmonės, eisime į priekį, nes ministro atsistatydinimu aš vis tiek nematau jokio teigiamo pokyčio – Kultūros ministerija negali priklausyti šiai partijai“.

Tačiau – ar ne pati visuomenė davė šansą „Nemuno aušrai“ praėjusiais metais vykusiuose rinkimuose į Seimą? Juk net ir Kultūros ministras I. Adomavičius Sėlos rytinės apygardos rinkėjų sprendimu išėjo į II-ąjį rinkimų turą, nurungęs ilgamečius politikus: Antaną Vagonį, a.a. Irmantą Tarvydį? D. Trumpa šyptelėjo nežinantis, kas galėjo rinkti šios partijos atstovus.

„Aš nerinkau ir tikrai nebūčiau rinkęs. Jei buvo padarytų klaidų, tai jas padarėme mes, per pasyviai balsuodami ir leisdami įvykti tam, kas įvyko. Atsakymų, kodėl žmonės nėjo į rinkimus, aš neturiu, bet neatleidžiu draugams, kurie nėjo. Ir neslepiu – pasipykstam su draugais, jei išgirstu, kad po vakarėlio tingėjo keltis ir nebuvo balsuoti. Tai – mūsų pilietinė pareiga“, – kalbėjo D. Trumpa, sekmadienį būsiantis Rokiškio Sąjūdžio aikštėje.

Demokratija atsisuko prieš mus

„Mes laimėjom, sakykim, mūšį, bet ne absoliučią pergalę. Labai svarbu pabrėžti, kad ne asmuo yra šio streiko taikinys, o partija. Šitas asmuo buvo paprašytas pasitraukti ne todėl, kad mums nepatiko, bet todėl, kad jis šiandien tik patvirtino viską, apie ką mes šaukėm dvi savaites: partija yra grėsmė. Ir nesvarbu, koks žmogus stos prie Ministerijos vairo, kol ji priklausys „Nemuno aušrai“, kultūrininkai nenurims. Aš galvoju, kad visa tai tiesiog gali įgyti kažkokį truputėlį kitokį pobūdį“, – sakė palaikyti bendruomenės į streiką kviečianti Rokiškio kultūros centro režisierė Neringa Danienė.

Kultūrininkė neslėpė – demokratija atsisuko prieš pačius žmones, nes jos įrankiais labai sėkmingai naudojasi asmenys, būdami demokratijos priešais...

Anot N. Danienės, ministro siūlymas suburti derybinį komitetą ar grupę buvo nesuprantamas, nes nėra dėl ko derėtis: „Kalbame ne apie pinigus. Ne dėl to čia streikuojam, kad mums kažkas neskyrė pinigų ar skyrė per mažai. Ne apie tai šį kartą, tad dėl ko galime derėtis: pusės, trečdalio ministerijos? Derybos galimos, kai deriesi dėl pinigų, sumos dydžio ar procentų. O čia nėra procentų. Kaip gali vyriausybėje, kuri valdo valstybės paslaptis, dirbti žmogus, kuris, gyvendamas Lietuvoje, deklaruojančioje aiškią poziciją, nesuvokia kieno pusėje ji yra. Ir štai paprastai paslydo žmogus ant to greblio, ant kurio anksčiau ar vėliau ir turėjo paslysti. Ačiū Dievui, kad tai įvyko anksčiau“.

Dabar turime įrankius

Rokiškietė rašytoja, žurnalistė, reklaminių tekstų kūrėja Lina Matiukaitė sakė, jog išgirdus apie atsistatydinantį I. Adomavičių, džiugesio buvo nedaug: „Emocija buvo turbūt ta, kad darbas vis tiek nėra padarytas. Nes mūsų bendruomenė siunčia žinutę, kad ne „Nemuno aušrai“ ši ministerija. Kas bus toliau? Aš labai tikiuosi, kad ši situacija greitai išsispręs ir nereikės nieko ilginti, didinti, tęsti, kad užteks šio streiko“.

Anot pašnekovės, reikia veikti tada, kol dar yra galimybės, o demokratija Lietuvos piliečiams garantuoja žodžio laisvę.

„Jei aš jaučiu protu bei širdimi, kad kažkas yra negerai ir turiu šiandien įrankius, galinčius tą ištransliuoti, aš turiu jais pasinaudoti. Pažvelkime į pavojų kultūrai už Lietuvos ribų: kai kalba vengrai ir slovakiai apie tai, kas pas juos vyksta ir kokia veiksmų seka yra ten. Panašumų, deja, bet yra. Aš negaliu niekam nieko įrodyti, o ir pati sulaukiau komentaro, kad „buriu iš kavos tirščių“, tačiau jei matom kažkokius panašumus, kažkokią analogišką seką, tai dažniausiai ir yra įspėjimas: nes jeigu jau konstatuojam faktą, jau yra gerokai per vėlų...“, – sakė viena iš įspėjamojo streiko organizatorių.

Aktyviai prie Rokiškio kultūrinio identiteto formavimo prisidedanti rokiškietė šypsojosi, kad dabar daro tai, ką kultūrininkai yra pajėgūs padaryti: kad ir organizuoti streiką su sumuštiniais ant stalo: „Aš nežinau kito dalyko, kuris labiau jungia visus: nuo tada, kai mama mums juos iškepdavo kelionei prie jūros, ar kai studijų laikai juos valgėme, o gal kai prasidėjo kelionės su draugais po pasaulį ar gastrolės su teatro trupe... Kai visi daliname sumuštiniais. Tai yra bendrystės simbolis, o trikampis yra mūsų streiko ženklas. Tai yra, kai mes į kažkokį absurdą reaguojam absurdu“.