Informacijos labirintuose kartais klaidžioja ir patys specialistai: rokiškietės ir APVA „susidūrimo“ istorija (0)

Gyvename amžiuje, kai aktualios informacijos paieškos yra itin paprasta užduotis: užtenka interneto paieškos sistemoje suvesti užklausą ir darbas – atliktas. Jei, visgi, kažko rasti ar suprasti nepavyksta, įstaigų, įmonių, organizacijų konsultantai beveik ištisą parą pasiruošę atsakyti į rūpimus klausimus. Deja, rokiškėno Gedimino patirtis rodo, jog ir bendraujant su pastaraisiais būtina vadovautis Lietuvių liaudies patarle „Devynis kartus pamatuok, dešimtą – kirpk“.

Parama priklausė

Kraštiečio istorija susijusi su Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) įgyvendinama Mažiau taršių judumo priemonių fiziniams asmenims skatinimo programa. Tai – trečias kartas, kai „susiduria“ Gedimino ir agentūros keliai, ir šį kartą, anot vyro, patirtis ženkliai skiriasi nuo pirmųjų dviejų kartų.

„Situacija tokia: neįgalus žmogus – mano mama – susigundė minėta APVA parama (kompensacine išmoka įsigijus mažiau taršų automobilį ar registruojamą elektrinę transporto priemonę ir išregistravus sunaikintą seną automobilį). Pasiskambino į agentūrą pasikonsultuoti, sužinoti visas būtinas sąlygas ir jai viską mielai paaiškino. Čia viskas gerai. Toliau jau ji įvertino programos kriterijus – ar juos atitinka, aišku finansinius pajėgumus ir nusprendė dalyvauti“, – gražiai prasidėjusia istorija dalinosi pašnekovas. 

Visgi čia jis šiek tiek stabtelėjo atkreipdamas dėmesį, kad prašymas kompensacinei išmokai gauti teikiamas kai mažiau taršus automobilis ar elektrinė transporto priemonė (būtent tokią įsigyti sugalvojo programoje dalyvauti nutarusi Gedimino mama) yra užregistruota pareiškėjo vardu, o senas automobilis, kurio paskutinė registracija turi būti ne ankstesnė nei 2023 m., yra utilizuotas ir išregistruotas.

Bet – nebepriklauso

Štai čia, anot vyro, ir prasidėjo nesusipratimai: „Vertindami programos sąlygas pažiūrėjom, kad mamos turimo automobilio pirmoji registracija buvo gal 2003 m. tėčio vardu. Nutiko gyvenimas, tėtis mirė, tad paveldėjimo teise automobilis atiteko mamai. Ir būtent šitas faktas tapo visos istorijos „kabliuku“: paramos paraiškoje gal 7 proc. privalomų laukelių sistema užpildo automatiškai – suvedi „VIN“ kodą ir informacija apie automobilį yra surenkama programos. Tu negali nieko pildyti ranka. Dėl to jau aš, nebe mama, susisiekiau su APVA konsultante telefonu, kaip įprasta, ir paaiškinau, kad man reikia jų pagalbos, nes negaliu tinkamai užpildyti paraiškos. Bet sulaukiu atsakymo, kad mano nurodytai transporto priemonei APVA parama nepriklauso, nes automobilis buvo paveldėtas“.

Po tokio atsakymo Gediminas tinkino nustėręs ir mėginęs „paprotinti“ jį konsultavusią moterį priminęs įstatymus, kad jeigu automobilis, kaip ir nekilnojimas turtas, yra įgytas santuokos metu, nuosavybė priklauso abiem sutuoktiniams.

„Aišku, automobilio dokumentuose negali būti dviejų savininkų, tad kas jį registravo, to ir pavardė buvo įrašyta. Mes net nesuabejojom, kad būtent šioje vietoje gali kažkas būti negerai, nes automobilis buvo vienoje šeimoje, bendra nuosavybė, visi notarai priima šitą faktą, o man konsultantė vis tiek kartojo – „ne“. Paprašiau vadovo numerio, nors ir tai dar nukreipė kažkur į APVA konsultaciją“, – aiškintis situaciją iki galo nusiteikė rokiškėnas.

Visgi – gavo

Gedimino teigimu, kai atkaklumas nugalėjo ir pavyko „prisibelsti“ iki vadovybės, po poros savaičių jis gavo atsakymą elektroniniu laišku (atsakymą į jo taip pat el. laišku išdėstytą situaciją ir iškeltus klausimus), kuriame juodu šriftu baltame lange išdėstyta informacija, jog sutuoktinio paveldėtas turtas yra tęstinis dokumentas ir tokiu atveju prašymo informacija yra pildoma ranka, o parama – priklauso.

„Negaliu niekaip kitaip apibūdinti tos specialistės, tik kaip nekompetentinga darbuotoja. Aš šioje situacijoje buvau „sunkioji artilerija“ ir galėjau kažkur paskambinėti, pasinagrinėti, gilintis ir aiškintis, bet ne visi taip gali. Ne visi taip daro. Tam neįgaliam žmogui būtų nuplaukusi tūkstančio eurų kompensacija plius senasis nurašytas automobilis, į kurį gal galėjai investuoti 400-500 eurų, kad jis „praeitų“ techninę apžiūrą ir galėtum toliau naudotis. Bet dabar pridavei seną mašiną, įsigijai kažką brangesnio ir turi skolą, o tau sako: „Atsiprašom, Jūs vieno kriterijaus neatitinkat, kuris net nėra parašytas“. Apskritai yra absurdas, kai turi pirmiausia nusipirkt ir tik tada sulauki kompensacijų...“, – painiavą išnarstė Gediminas dar šyptelėjęs, kad dar daugiau streso aiškinantis padėtį kelia konsultantų rotacija, kai kiekvieną kartą paskambinus sulauki vis kitokios informacijos, vis kitokių „pataisymų“.  

O pasidalinti sėkmingos nesėkmės istorija kraštietis sakė norėjęs tik dėl to, kad atkreiptų žmonių dėmesį – ne tik kreipiantis į APVA, bet apskritai į bet kokią įstaigą ar organizaciją: „Moralas šios istorijos būtų toks, kad jei jau kažkuo susidomėjote ir svarbiausia, skambinate konsultantams, skambinkite ir kalbėkite ne su vienu specialistu“.