Įpusėjus 2026-uosius nerimą kelia išaugęs gaisringumas Rokiškio rajone (0)

Įprastai atliktų darbų statistika ugniagesiai-gelbėtojai dalijasi metams pasibaigus. Tačiau šiandien Rokiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai yra stipriai sunerimę – įpusėjus 2026-uosius, stebi ženkliai padidėjusį gaisrų skaičių, lyginant su praėjusių metų statistika.  

Daugiau nei per pusę

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Vyriausiasis specialistas Virgilijus Kulikauskas atkreipė dėmesį, jog gaisrų pokytis per pirmuosius šešis šių metų mėnesius Rokiškio rajone, lyginant su 2025 m., yra labai didžiulis – įvyko net 56,25 proc. daugiau gaisrų.

„Deja, bet metai prasidėjo žmogaus žūtimi (sausio 16-osios naktį, Respublikos g., užgesinus gaisrą bute, rastas mirusio vyro (gim. 1962 m.) apdegęs kūnas – aut. past.) ir dabar Rokiškio rajone stebimas didelis gaisrų statistikos šuolis. Nuo metų pradžios iki birželio pabaigos įvyko 75 gaisrai, kai tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais buvo fiksuoti 48 gaisrai. Net 12 gaisrų daugiau buvo gyvenamosios paskirties pastatuose, vis dažniau dega atviros teritorijos“, – metams įpusėjus skaičiais dalijosi specialistas.

Pasak jo, ypač pavojingi yra atvirų teritorijų gaisrai, kurių laiku nepastebėjus, ugnis gali išplisti į didelius plotus.

Ugnis lauke – pavojus pastatams

Ugniagesių teigimu, gyvenamosiose patalpose gaisrai dažniausiai kilo dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų ar gedimų. Ugnis neretai įsiplieksdavo ir dėl elektros instaliacijos gedimų.

„Ši žiema buvo itin šalta, tad daug gaisrų kilo būtent žiemos metu. Pavasarį ir vasarą ugniagesiams tenka tramdyti atvirų teritorijų gaisrus. Vieni jų kyla dėl žmonių sąmoningai padegtos pernykštės žolės, kiti – įsivyravus sausrai ir neatsargaus žmonių elgesio jos metu. Rokiškio rajone buvo atvejis, kai kilęs žolės gaisras išplito ir ugnis pasiglemžė ūkinį pastatą. Žmonės patyrė nuostolių. Todėl visada raginame atsakingai žiūrėti į situaciją ir saugoti savo bei kitų turtą. Sausuoju periodu ypatingo atidumo reikalauja poilsiautojų elgesys miškuose esančiose poilsiavietėse. Keliaujant mėgautis gamta, visų pirma reikėtų pasidomėti situacija, ar nėra paskelbtas gaisringumo lygis. Jei pastarasis prognozuojamas iki IV klasės (didelis gaisrų pavojus), geriausia miške apskritai nedenginti laužo, o svarbiausia – bet kur nenumesti rūkstančių nuorūkų“, – saugiai elgtis su ugnimi ir šiltuoju metų laiku ragina ugniagesiai ir kviečia prisiminti saugaus elgesio principus, kad nekiltų gaisrų, kurių padariniai yra tik nuspėjami, bet realybėje – skaudūs.