Kas trečiame tirtame šulinyje – vanduo su padidėjusia nitratų arba nitritų koncentracija (0)

Nuo lapkričio 1 d. pasikeitė šulinių vandens tyrimų dėl nitritų ir nitratų tyrimo tvarka. Anksčiau apie šachtinių šulinių vandenį vartojančias nėščiąsias ar kūdikius iki 6 mėn. amžiaus informaciją Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui pateikdavo gydymo įstaiga, dabar tai padaryti turės pačios nėščiosios ar kūdikius auginantys tėvai.

Tirs ir gręžinius

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Panevėžio departamento Rokiškio skyriaus vedėja Daivutė Bulovienė sakė, kad keičiantis tvarkai bus tiriamas ne tik šachtinių šulinių, bet ir gręžinių iki 50 metrų gylio vanduo. Pasak D. Bulovienės, anksčiau šeimos gydytojas ar pediatras pranešdavo, kad atsirado naujagimis, kurio maistui naudojamas šulinio vanduo. Dabar pačios nėščiosios privalės rūpintis savo geriamojo vandens švara. Pateikti prašymą dėl vandens tyrimo galima elektroniniu būdu ar tiesiog užeiti į NVSC teritorinį padalinį.

Tvartai, voljerai, daržai

Specialistai ištirs ne tik vandenį, bet, savininkui sutikus, įvertins ir šulinio aplinką, ar šalia nėra  taršos šaltinių: lauko tualeto, daržų, mėšlo lagūnų, dirbamų laukų, tvarto, šuns voljero. Anksčiau tokie vertinimai nebuvo atliekami. Pašnekovė atkreipia dėmesį: kartais žmogus net nepagalvoja, kad pats gali pakenkti vandens kokybei – apsodina šulinį gražiais augalais ar pasėja dekoratyvinę pievelę, kad augalai būtų vešlesni, dosniai patręšia. Jeigu šulinio rentinys blogai apiplūktas,  cheminės medžiagos iš trąšų nukeliauja į vandenį. Nitratų šaltiniu gali būti ir šuns voljeras be kieto pagrindo ar netoli esantis tvartas, net jeigu jis jau senokai nenaudojamas, tačiau nebuvo išvalytas.

Nitritai – šviežio tręšimo rodiklis, nitratai kaupiasi iš senesnių taršos šaltinių. Atliekant tyrimus, nitratų randama dažniau nei nitritų.

Patikrinta beveik 30 šulinių

NVSC Panevėžio departamento Rokiškio skyrius 2022 m. ištyrė 28 šachtinius šulinius. Rokiškio kaimiškojoje seniūnijoje iš 5 tirtų šulinių viename rastas padidintas nitritų ir nitratų skaičius, Juodupės seniūnijoje vanduo buvo užterštas net trijuose iš 7 tikrintų šulinių, Kriaunų seniūnijoje  nitritų ir nitratų daugiau nei leidžiama aptikta dviejuose šachtiniuose šuliniuose iš 4 patikrintų, po 1 šulinį, kuriame vanduo neatitiko normų, nustatyta Pandėlio ir Panemunėlio seniūnijose, o Jūžintų ir Obelių seniūnijose gyventojai geria švarų vandenį. 

2023 metų sausio-spalio mėnesiais ištirta 13 šulinių, iš jų šešiuose nitritų arba nitratų koncentracija per didelė.

Laisto ir geria

„Pastebėjome tokį dalyką, kad nemažas kiekis užterštų šulinių yra sodų bendrijose. Tai rodo, kad daržai kiekvienais metais tręšiami, nes tuose 6 aruose žmonės stengiasi užsiauginti kuo daugiau daržovių. Žmogus sode išsikasa šulinį, kurį iš pradžių galvoja naudoti daržams laistyti, o paskui pamato, kad čia visai smagu gyventi, įsikuria ir pradeda naudoti vandenį maistui“, – apie  pastaraisiais metais ryškėjančią tendenciją kalba D. Bulovienė. Nesvarbu, daržai tręšiami neorganinėmis trąšomis ar mėšlu, tai gali būti taršos šaltinis. Virinant vandenį galima pašalinti amoniaką, nes jis lakus, tačiau nitritai ir nitratai nepasišalina. Saugant sveikatą, reikėtų išvalyti užterštą vandenį, tai ilgas ir intensyvus procesas, iš šulinio daug kartų išpumpuoti vandenį, patikrinti, ar tvarkingos šulinio sienelės, nėra plyšių, ar teritorija aplinkui tvarkingai prižiūrima, ar nėra žemės nuolydžio į šulinio pusę. Šulinys turi būti pilymuotas nuo rentinio pusės į išorę ne mažiau pusės metro.

Naujakuriai senose sodybose

Dabar daug žmonių statosi modernius namus, ir atrodo, kad šulinio vanduo tampa retenybe. Visgi specialistai sako, kad taip nėra. Nemažai gyvenviečių neturi iki galo centralizuoto vandentiekio,  todėl daug žmonių dar vartoja šulinio vandenį.

„Žmonės iš didmiesčių keliauja atgal į kaimus ar apsigyvena sodybose vasarą, per motinystės atostogas, nes čia patogiau, sveikiau, grynesnis oras. Dabar žmonės migruoja,  nemažai atvykstančių naujai įsikūrę įsirengia gręžinius“, – pasakoja D. Bulovienė. NVSC Panevėžio departamento Rokiškio skyriaus vedėja sako, kad kartais senose sodybose visi statiniai būna ant kalno, o šulinys – pakalnėje, naujakuriai turėtų atkreipti į tai dėmesį kaip vieną iš taršos rizikos veiksnių.

Vandenyje ištirpę nitritai ir nitratai ypač pavojingi kūdikiams. Nitratai kraujyje jungiasi su deguonimi, atsiranda deguonies trūkumas, išsivysto methemoglobinemija. Deguonies trūkumui itin jautri yra centrinė nervų sistema, širdies raumuo, inkstai, kepenys.