Ketverius metus esame žiaurios istorijos liudininkais (0)

2022 metų vasario 24-oji buvo dar viena data, pasaulio istorijos puslapiuose įrašyta raudonomis raidėmis. Lygiai taip pat, kaip 1914-ieji ar 1934-ieji, lygiai taip pat, kaip lietuvių atmintyje įsirėžę 1918-ieji, 1990-ieji, 1991-ieji ar dar ankstesni 1864-ieji. Lygiai prieš ketverius metus, itin ankstyvą 2022 m. vasario 24 d. rytą, Rusų kariuomenė pradėjo plataus masto karinę operaciją Ukrainoje, per šį laiką nusinešusią tūkstančius nekaltų civilių gyvybių, sunaikinusią šimtus tūkstančių ukrainiečių gyvenimų – namų, darbo vietų – ir privertusią nesuskaičiuojamą daugybę žmonių palikti gimtąją šalį. Ir visgi, nepaisant netekčių, įnirtingų atakų šalies infrastruktūrai ir intensyvaus puolimo šalis, kurią agresorės vadovas sakė užimsiąs per tris dienas, nepasidavė net per ketverius metus. Šiandien visas pasaulis mini karo Ukrainoje pradžią, o rokiškėnai kviečiami tradiciškai dovanoti šviesos dalelę kenčiantiems Ukrainos žmonėms ir uždegti žvakę Rokiškio Sąjūdžio aikštėje. Tą padaryti galima visą dieną.    

Lyg tai nutikę būtų vakar...

Ukrainą nuo karo pradžios remianti organizacija „Blue/Yellow“ šiandien primena kiekvieną tos lemtingos dienos valandą.

Lygiai 4:50 ryto Rusijos televizijos pradeda transliuoti šalies prezidento kalbą, kurioje jis oficialiai paskelbia apie „specialiosios karinės operacijos“ pradžią ir vos po kelių minučių dar miegančioje Ukrainoje pradeda kristi bombos.

5 val. pasigirsta pirmieji sprogimai Kyjive, Charkive, Odesoje ir Donbase. Agresorius paleidžia sparnuotąsias ir balistines raketas į Ukrainos aerodromus, karines bazes bei vadavietes.

5.30 val. Ukrainos Prezidentas Volodimyras Zelenskis sušaukia Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybą: visoje šalyje paskelbiama karinė padėtis.

6 val. Rusijos sausumos pajėgos kerta Ukrainos valstybinę sieną iš Rusijos, Baltarusijos ir okupuoto Krymo.

6.15 val. žiniasklaida tiesiogiai praneša apie mažiausiai septynis galingus sprogimus šalia Boryspilio tarptautinio oro uosto Kyjive.

6.30 val. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba oficialiai patvirtina, kad Rusija pradėjo „plataus masto invaziją“ ir atakuoja taikius šalies miestus.

6.40 val. Kyjivo meras ragina gyventojus likti namuose arba leistis į slėptuves. Sostinėje pradeda kaukti oro pavojaus sirenos.

8 val. dešimtys Rusijos atakos sraigtasparnių kerta sieną ir pradeda Hostomelio oro uosto šturmą. JAV žvalgyba tuo metu prognozuoja, kad Kyjivas gali kristi per 96 val.

10 val. V. Zelenskis oficialiai paskelbia, kad Ukraina visiškai nutraukia diplomatinius santykius su Rusijos federacija.

13 val. Rusijos Juodosios jūros laivyno kreiseris „Moskva“ priartėja prie Gyvačių salos ir pareikalauja pasieniečių pasiduoti. Nuskamba legendinis ukrainiečių atsakas: „Rusų karo laive, eik n...“.

15 val. intensyvūs mūšiai persikelia gilyn į Ukrainos teritoriją: Rusijos pajėgos sausuma veržiasi per Sumų, Černihivo ir Chersono sritis.

17 val. po trumpos gynybos Rusijos kariai užima Černobylio atominę elektrinę ir paima čia dirbantį personalą įkaitais.

20 val. pranešama apie sunkius ir kruvinus mūšius Mariupolio, Charkivo ir Sumų prieigose.

22 val. V. Zelenskis kreipiasi į tautą patvirtindamas pirmuosius oficialius praradimus: pirmąją dieną žuvo 137 Ukrainos gynėjai ir civiliai.

23.59 val. šalyje paskelbiama visuotinė mobilizacija – vyrams nuo 18 iki 60 metų uždraudžiama palikti šalį.

Nors invazija „turėjo“ baigtis greita agresoriaus pergale, ukrainiečiai atlaikė ne tik pirmuosius smūgius, bet demonstruodami stiprią valią, frontą gina jau ketverius metus.

Situacija pasikeitė

Nuo karo neramumų iš gimtosios šalies pirmaisiais mėnesiais pasitraukę Ukrainos piliečiai išsibarstė po visą pasaulį. Apie pustrečio šimto ukrainiečių prieš ketverius metus atvyko ir į Rokiškio apylinkes.

Tačiau šiandien savivaldybės vyriausioji specialistė viešiesiems ryšiams Rasa Keliuotytė pasidalino informacija tik apie tuos asmenis, kurie kreipėsi į savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyrių dėl įvairių socialinių išmokų.

„Per šį skyrių išmokas gauna 36 ukrainiečiai ir dar 40-čiai mokamos vaikų išmokos. Socialinių paslaugų centre Rokiškyje gyvena viena daugiavaikė šeima (6 asmenų), kurie Rokiškyje yra nuo pirmųjų karo dienų. Ir dar dvi senjorės“, – sakė specialistė pridurdama, kad apie tuos, kurie integravosi – susirado darbus ir nebegauna pašalpų, o gyvena savarankiškai, savivaldybės specialistai informacijos nerenka, nes registracijos centrai savivaldybėse yra panaikinti.

Nebus realių duomenų

VĮ „Registrų centras“ duomenimis, šiuo metu Rokiškio rajone gyvena 159 ukrainiečiai: 91 iš jų  yra deklaravęs gyvenamąją vietą, dar 68 įtraukti į gyvenamosios vienos neturinčių asmenų apskaitą (prisideklaravę ne konkrečiu adresu, o, tiesiog, savivaldybėje).

Visgi Migracijos departamento specialistas, vyriausiasis patarėjas Rokas Pukinskas atkreipė dėmesį, kad objektyvių duomenų turėti neįmanoma, nes užsienio šalių gyventojai gali elgtis lygiai taip pat, kaip Lietuvos piliečiai: deklaruoti gyvenamąją vietą Rokiškyje, bet gyventi ir dirbti visai kitame mieste arba atvirkščiai.

Šiandien miesto Sąjūdžio aikštėje organizuojant Ukrainos palaikymo akciją, R. Keliuotytė sakė, kad papildomų paramos akcijų savivaldybė nerengia: „Nėra kreipimosi iš mūsų partnerių Dubno miesto. Tiek rajono meras, tiek administracijos direktorius bendrauja su minėto miesto vadovais, tačiau nesame sulaukę konkrečių prašymų kažkuo padėti, prisidėti. Kažkada akcijų tikrai buvo: kvietėme gyventojus aukoti automobilių vaistinėles, siuntėme generatorius ir pan., tačiau visu tuo Dubnas dalindavosi su arčiau fronto esančiais miestais. Juk jie patys – toliau nuo kovos epicentrų“.