Kojos nebešąla – juodosios gulbės vėl plaukioja tvenkinyje (0)

Pirmadienio pavakarę į Rokiškio tvenkinį grįžo juodosios gulbės Lita ir Atilas. Kaip visada, žiemą šie du gražuoliai praleido lyg tikri dvarininkai – žiemos rezidencijoje, kurią šiais metais parūpino Rimos Jegorovos šeima.

Maždaug 5-erius metus iš Rokiškio tvenkinio Lita ir Atilas šaltuoju periodu keliaudavo į Dapkų ūkį, kur jais rūpinosi Birutė Dapkienė. Šiais metais, anot moters, jų ūkyje vyko pastato rekonstrukcijos darbai, tad priimti papildomų gyvūnų – negalėjo.

Nepaisant to, įprotis rūpinti Rokiškio puošmenomis neleido ramiai būti: bent jau prisidėjo paukščius grąžinant į miesto tvenkinį. „Visada yra rizikų, kai augini gyvūną. O šios gulbės yra viso miesto puošmena, visi jas myli. Tad tas dėmesys joms yra šiek tiek „padidintas“ ir tikrai negalėjau prisiimti atsakomybės, kai ūkyje vyksta darbai. Nebuvo galimybės jas vežti ir į Salų dvarą, nes aptvare, kuriame laikome alpakas ir stručius, joms būtų buvę nesaugu, kadangi čia praeina lapių. Stručiai geba apsiginti, o gulbės jau lengvesnis grobis“, – paleidusi Litą ir Atilą atgal į dvaro tvenkinius sakė moteris.

O, kad šie gyvūnai labai myli B. Dapkienę, matyti iš jų elgesio – vienoje nuotraukoje užfiksuotas Atilas, ramiai prigludęs prie moters ir savo kaklu ją apkabinęs.

B. Dapkienė šypsojosi, kad paukštis tikrai nėra užmigdytas: „Valentinas (V. Skeirys – Rokiškio krašto muziejaus ūkvedys – aut. past) iš transportavimo dėžės išėmė Litą, o aš – Atilą. Jis – maniškis, ramus, kupinas meilės ir pats jos pasiilgęs. Kai gulbės būna žiemą uždarytos, jos kasdien kontaktuoja su žmonėmis ir elgiasi kitaip, nei vasarą aptvare. O šiuos paukščius į ūkį priėmėme jau ne vieną žiemą, tad yra ryšys“.

Pasak moters, gabenant paukščius į tvenkinį buvo atlikta kita, būtina procedūra – milimetru pakirptos 5-ios paukščių plunksnos, kad šie neišskristų iš aptvaro. Priešingu atveju jos liks tik prisiminimas.