Kone 12 tūkst. gyventojų pasirašė peticiją dėl draudimo laikyti šunis pririštus prie būdos (0)

Penktadienį Vilniuje vykusios spaudos konferencijos metu buvo pristatyta peticija dėl draudimo laikyti šunis pririštus prie būdos. Skaičiuojama, jog ją jau pasirašė kone 12 tūkst. gyventojų. 

„Labai kviečiu tuos, kurie dar nepasirašė, pasirašyti šitą peticiją, nes ji bus vienas iš kertinių momentų, kuris mums padės pasiekti Seimą, padės pasiekti susirūpinimą ir padės pasiekti įstatymo pataisą“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ atstovė Karina Guliajeva. 

„Susiduriame su tokia situacija, kai matome, kad dažnu atveju (…) atsitinka taip, kad gyvūnai, šiuo atveju – šunys, yra laikomi absoliučiai siaubingomis sąlygomis. Ypatingai dabar (…), kai turime itin žemas temperatūras“, – akcentavo ji. 

K. Guliajevos teigimu, jei Seimas priimtų įstatymo pataisas, draudžiančias laikyti šunis pririštus prie grandinių, tai ženkliai prisidėtų prie gyvūnų gerovės užtikrinimo. 

„Rišimo prie būdų draudimas – pirmasis žingsnis, kad pakeistume laikymo sąlygas ir užtikrintume bent kažkokią gerovę, apie kurią tiesiog yra nepagalvojama“, – kalbėjo organizacijos atstovė. 

Peticiją dėl draudimo laikyti šunis pririštus prie būdos bus galima pasirašyti iki šių metų spalio. 

ELTA primena, kad 2022 m. Seimas priėmė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus, kuriomis numatyta, kad asmuo, iš kurio buvo konfiskuoti visi gyvūnai dėl neteisėto elgesio su jais, negali laikyti gyvūno 2 arba 4 metus.

Dar ilgesnis draudimo laikyti gyvūną laikotarpis – 10 metų – numatytas tiems asmenims, kurie žiauriai elgėsi su gyvūnais ir tokiu būdu jį pražudė ar suluošino.

Už šio draudimo nesilaikymą gresia bauda nuo 150 iki 300 eurų, o už pakartotinį nusižengimą – nuo 300 iki 550 eurų.

Baudžiamojo kodekso (BK) 310 str. numato, kad asmuo už žiaurų elgesį su gyvūnais yra baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu ar laisvės atėmimu iki vienerių metų.