Krašto apsaugos savanorių pajėgų gimtadienis: iškilmingoje rikiuotėje – rokiškėnų priesaika ir ypatingas apdovanojimas 506-osios kuopos kariui (2)

Sausio 17-ąją Krašto apsaugos savanorių pajėgos šventė 27-ąsias įkūrimo metines. Šių pajėgų kariai yra arčiausiai mūsų: mūsų rajone veikia Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 506-oji lengvoji pėstininkų kuopa, kurios atsakomybės zona yra mūsų rajonas. Šiai veikliai ir iniciatyviai kuopai ši šventė ypatinga: prie Seimo rūmų iškilmingoje rikiuotėje tarnauti tėvynei prisiekė du jauni kuopos kariai – moksleivis ir gydytoja – tik gruodį baigę Bazinių kario savanorio įgūdžių kursą. O iškilmingame minėjime Vilniaus įgulos karininkų ramovėje Garbės savanorio titulą Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Arturas Jasinskas įteikė 506-osios kuopos grandiniui Sauliui Meilui, kuris šiemet pradėjo skaičiuoti 25-uosius garbingos tarnybos savo šaliai ir jos žmonėms metus. S. Meilui įteiktas ženklelis – 37-asis. Vadinasi, per 27-erius metus jie buvo suteikti vos keturioms dešimtims Krašto apsaugos savanorių pajėgoms nusipelniusių asmenų. Pirmasis Garbės kario savanorio ženklelis priklauso Vytautui Landsbergiui.

Krašto apsaugos
savanorių pajėgos
vienija per 5 tūkst. karių
Krašto apsaugos savanorių pajėgų ištakos siekia 1990-uosius metus. Jau tuomet Lietuvos persitvarkymo sąjūdis kvietė pilietiškus žmones rengtis šalies gynybai. Tačiau Sukarintoji krašto apsaugos tarnyba (1998 m. perorganizuota į Krašto apsaugos savanorių pajėgas, – aut. past.) oficialiai buvo įkurta 1991 m. sausio 17-ąją, kai šalį kaustė gedulas dėl Sausio 13-osios aukų, o po Vilnių važinėjo svetimos valstybės tankai.
Šie kariai – bene pirmoji savanoriška organizacija. Jau tomis dienomis sariai savanoriai nemažai nuveikė tramdydami agresorių: sekė sovietų karinius dalinius, jų žmonių ir technikos judėjimą, rengėsi parlamento gynybai.
Rokiškyje savanorių kuopa pradėti burtis 1991 m. kovą: 27 savanoriai kovo 11–17 d. saugojo Aukščiausiąją Tarybą. Ten kovo 17 d. Rokiškio vyrai prisiekė ginti tėvynę. Karių skaičius rajone augo: 1992 m. rajone veikė net trys kuopos, vėliau – 54-asis batalionas. 2005 m. šis batalionas performuotas į 541-ąją kuopą. Dabar Rokiškio rajoną ir jo žmones gina 506-osios lengvosios pėstininkų kuopos kariai savanoriai.  Kuopa vienija per šimtą skirtingo amžiaus, skirtingų profesijų karių. Tai bene gausiausia savanorių organizacijų mūsų rajone.

Prisiekė
ypatingoje vietoje
Ir jos gretos nuolatos pilnėja. Sausio 17-osios paryčiais į Vilnių dalyvauti iškilmingoje rikiuotėje kartu su kuopos vadu kapitonu Sergejumi Afanasjevu ir kuopininku vyresniuoju seržantu Ramūnu Lavinsku vyko du kuopos naujokai. Pasipuošę naujutėlaitėmis uniformomis, rankose laikydami išskirtinį kario savanorio ženklą – bordo spalvos beretę, papuoštą Krašto apsaugos savanorių pajėgų ženklais: trijų ąžuolo lapų fone sukryžiuotais kardais, jie su jauduliu laukė ypatingos ceremonijos: pačioje šalies širdyje, Simono Daukanto aikštėje, greta 1991 m. sausio barikadų, šalia Seimo, kuriame prisiekė pirmieji kariai savanoriai, jie taip pat visam gyvenimui pasižadės ginti savo valstybę ir jos žmones. Kaip sako patyrę kuopos kariai, šitokia garbė tenka ne kiekvienam kariui, o ir priesaikos ceremonijos prie parlamento jau daug metų nėra buvę. Šie jauni kariai – moksleivis Valentinas Pužas ir Rokiškio psichiatrijos ligoninės gydytoja Aldona Šileikaitė ką tik – gruodį – baigė Bazinių kario savanorio įgūdžių kursą. Jų laida – jau 57-oji karių savanorių laida.
Nors iškilimingos rikiuotės pradžia numatyta tik 11.30 val., į ją kuopos kariai ir valdymo grupė išskubėjo jau 4 ryto. Dar gerokai prieš septintą ryto Seimo prieigose jau pilna karinių autobusų ir automobilių. Vienoje grupėje – 62 kuopų valdymo grupės, dalyvausiančios iškilmingoje rikiuotėje. Kitoje grupėje rikiuojasi kariai, nešini miestų, kuriuose jos dislokuotos, vėliavomis. Tarp gausybės vėliavų – Krašto apsaugos savanorių pajėgų kuopos veikia kone kiekvienoje šalies savivaldybėje –ryškiai matyti išskirtinė Rokiškio vėliava.
Jaunieji kariai savanoriai rikiuojasi į du skaitlingus būrius, kartu su savo kurso draugais. Jų šioje aikštėje – net 73. Išlydėdami jaunimą, kuopos vadas S. Afanasjevas ir kuopininkas R. Lavinskas rūpestingai apžiūrėjo, ar teisingai suformuotos beretės, ar uniformos dėvimos tinkamai: kariai yra reiklūs tvarkai ir tinkamai prižiūrėti uniformą reikia įgūdžių.
Iškilmingos rikiuotės ceremonija repetuojama net du kartus. Priekabūs vadovai pastebi menkiausias smulkmenas. Prieš dešimtą valandą repeticija baigta: kariai savanoriai skuba į šv. Mišias Šv. Ignoto bažnyčioje.
Po jų – iškilminga rikiuotė, kurią stebėjo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas  Vytautas Lansbergis, aukšti užsienio šalių diplomatai bei karininkai. Čia pat su savo organizacijų vėliavomis išsirikiavo pirmieji kariai savanoriai, kurie jau išėjo į atsargą.
Iškilmingą rikiuotę vedė Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas Arturas Jasinskas. Tarp gausybės miestų vėliavų joje – ir Rokiškio vėliava. Kiekviena kuopą rikiuotėje atstovavo jos vadas ir valdymo grupės narys. Tarp 62-ųjų kuopų vėlukų pačiame rikiuotės centre plazdėjo ir 506-osios kuopos, kurioje tarnauja mūsų rajono kariai ir kraštiečiai, vėlukas.
Rikiuotės metu kariams sėkmės linkėjo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. „Man be galo džiugu, kad jog tai, kas prieš 27 metus prasidėjo būtent čia, prie Parlamento, šiandien gyvuoja ir auga kaip svarbi Lietuvos kariuomenės atrama - nuo dalyvavimo pratybose iki tarnybos tarptautinėse operacijose su profesionaliais kariais. Šiandien priesaiką duos dar 73 savanorių, ir tai – aiškus įrodymas, jog suprantame, kad laisvė – ne duotybė, o vertybė – kurią iškovojus reikia būti visada pasirengus apginti.
 Juo labiau, kad gyvename nesaugiausiu laikotarpiu per pastaruosius 27 metus. Taip, šiandien šioje aikštėje nebėra barikadų, po mūsų miestus nebevažinėja okupantų tankai, tačiau vos už pusantro tūkstančio kilometrų tokias pačias kovas kovoja mūsų broliai ukrainiečiai. Tad grėsmės niekur nedingo, tik įgijo naują pavidalą: interneto trolių, melagingų naujienų, propagandos ir kibernetinių atakų. Ir geriausias mūsų ginklas prieš tokias grėsmės yra stipri pilietinė visuomenė – sugebanti kritiškai vertinti supantį informacijos srautą, vykstančius geopolitinius procesus bei pasirengusi stoti valstybės nepriklausomybės gynybon.
 Mėgstu sakyti, kad jog patriotizmas yra ne jausmas. Tai yra veiksmas. Ir šiandien prieš save matau geriausią patriotiškos visuomenės dalį, kuri savo pasiryžimą ginti laisvę išreiškė konkrečiu veiksmu“, – sveikinomo kalboje sakė krašto apsaugos ministras R. Karoblis.
 Nuaidėjo salvės iš senovinės patrankos, dedikuotos Lietuvos Respublikai, Lietuvos kariuomenei ir Krašto apsaugos savanorių pajėgoms.
Po iškilmingos rikiuotės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje Lietuvos, Latvijos ir Estijos savanorių pajėgų vadai pasirašė kasmetį savanorių pajėgų bendradarbiavimo planą, numatantį bendrą karių dalyvavimą kovinio rengimo, veiklos ir sporto renginiuose.

Tarp Garbės savanorių –
mūsų kuopos atstovas
Iškilmingame minėjime Vilniaus įgulos karininkų ramovėje – labiausiai nusipelniusių karių apdovanojimai. Juose karius sveikinęs pirmasis garbės savanoris Vytautas Landsbergis kalbėjo apie kario priesaikos, garbės svarbą. Jam pilnutėlė salė plojo stovėdama.
Tarp apdovanojimus pelniusiųjų, kariai garsinę šalies vardą tarptautinėse sporto varžybose, pagarsėję pilietiškumu ir budrumu saugant valstybei svarbius objektus, švenčiantys nepriekaištingos tarnybos jubiliejus. Kaip sakė Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas A. Jasinskas, Garbės savanorio vardas ilgą laiką nebuvo teikiamas, tačiau nuspręsta šią gražią tradiciją atgaivinti. Per 27-erius metus šis titulas suteiktas vos kelioms dešimtims asmenų, todėl jis – ypatingai vertingas. Šiemet toks vardas suteiktas tik penkiems kariams: vienam iš tūkstančio tarnaujančiųjų šiose pajėgose. Tarp šių karių – ir 506-osios kuopos grandinis Saulius Meilus.
Apie šį ypatingą karį kuopos vadas kapitonas S. Afanasjevas negaili gražių žodžių. Tuometinėse Sukarintose krašto apsaugos savanorių gretose tarnauti S. Meilus pradėjo dar nepilnametis, tolimais 1993-aisiais: talkino pratybose. Sulaukęs pilnametystės, davė priesaiką ginti savo šalį ir jos žmones. Ir ją tęsi iki šiol: yra vienas aktyviausių, iniciatyviausių kuopos karių, daug dėmesio skiriantis savo tobulėjimui, kursams, mokymams. Be to, jis aktyviai dalyvauja kuopos gyvenime ne tik pratybų ir mokymų metu: jis negaili savo laiko, savo turimos technikos kuopos labui. O kiti kuopos kariai, ypač jaunimas, turi įkvepiantį pavyzdį, į ką jie turi lygiuotis savo tarnyboje.

Paskatino draugai
Pirmą kartą kuopos duris prieš 25-erius metus S. Meilus pravėrė kaip ir daugelis jaunų rokiškėnų – draugų paskatintas. „Draugai seniausiai baigė tarnybą. O aš likau. Ir nežadu trauktis: man čia patinka“, – sako jis. Lygindamas šiandieninę savanorių pajėgų būklę ir materialinę baze su ta, kuri buvo prieš 25-erius metus, S. Meilus neslepia: viskas sparčiai žengia į priekį. Ir kariai žengia į priekį: pašnekovas prisipažįsta, kad neįsivaizduoja tarnybos  be naujų kursų, mokymų, įgytų įgūdžių, savęs tobulėjimo. Ir tie 25-tieji tarnybos metai bėga sparčiai: kitados dvidešimtmetį atitarnauti atrodė sunki užduotis, o dabar ir sidabrinis tarnybos jubiliejus čia pat. Kokia didžiausia svajonė ir tikslas? Atsakymas paprastas: kad kuopai gerai sektųsi.
Kario savanorio tarnyba užima nemenką laisvalaikio dalį. Ar tam neprieštarauja kario šeima? S. Meilaus žmona Audinga sako, kad šeimos gyvenimas bėga tarnybos ritmu: apie pratybas, mokymus kariams skelbiama iš anksto, todėl šeima gali ramiai dėlioti savo planus. Ji neslepia pasididžiavimo savo mylimu žmogumi. O ir sūnus Justas lygiuojasi į tėtį: nuo pat mažens jis dažnas svečias kuopoje, gerai žino apie kario kasdienybę. O gal ir jis, laikui atėjus, vilksis kario uniformą? Tėvai šiam sprendimui neprieštarautų, S. Meilus džiaugtųsi, jei sūnus sektų jo pėdomis. „Tačiau tą jis turi nuspręsti pats“, – sako pašnekovas.
Jis teigė, kad Garbės savanorio titulas – labai netikėtas,tačiau labai brangus įvertinimas. „Mano ženklelis pažymėtas 37-uoju numeriu. Per 27-erius metus nuo Krašto apsaugos savanorių pajėgų jį teturi vos kelios dešimtys žmonių. Tai rodo, kokios ypatingos vertės šis vardas“, – sakė S. Meilus.

Baltą chalatą
jau savaitgalį keis
į uniformą
O ko tikisi iš tarnybos Krašto apsaugos savanorių pajėgose tik ką prisiekę kariai. Valentinas Pužas į tarnybą atėjo brolio Vaido pėdomis. 506-ojoje kuopoje tarnauja trijų šeimų žmonės: broliai Vitkauskai ir Pužai, broils ir sesuo Adomas Valentas ir Ema Valentaitė.
Aldoną Šileikaitę iš tolimojo Vilkaviškio į Rokiškį atviliojo darbas. Vilniaus universitete medicinos studijas baigusi jauna gydytoja ieškojo tinkamiausios, daugiausiai perspektyvų ir galimybių teikiančios darbo vietos. Ir jos tikslus atitiko Rokiškio psichiatrijos ligoninė. Per trejus darbo metus jauna gydytoja jau pažino provincijos rutinos darbas-namai skonį, todėl vienas pokalbis draugų kompanijoje su Gargžduose tarnaujančiu kariu savanoriu paskatino įgyvendinti vieną svajonę: imtis karinės tarnybos.
Pašnekovė pasakoja, kad nei draugų, nei pažįstamų iki tol 506-ojoje kuopoje neturėjo. Jos valdymo grupės nariai kandidatę į karius savanorius sutiko su nuostaba. Kuopoje ji sulaukė palaikymo ir paskatinimo. Tad gruodį kartu su V. Pužu išvyko į Bazinių kario savanorio įgūdžių kursą.
Jame abu kariai savanoriai tikėjosi rūstesnių išbandymų. „Kiekvieną dieną skyrių vadai klausdavo, ar nėra norinčiųjų grįžti namo, juokdavosi, nematą rankų miško. Norinčiųjų namo nebuvo: grįžti nebaigus kurso reiškia pripažinti sau, kad pralaimėjai. Todėl atkrito vos keli kursų lankytojai“, – pasakojo A. Šileikaitė.
V. Pužas degančiomis akimis dalinosi žygių, mokymų įspūdžiais. Jis neslėpė: kiekviena diena atnešdavo naujų žinių, išbandymų. Viskas buvo įdomu: ir naktiniai žygiai miške, ir šaudymo pratybos. Prisiminti, ką išmoko, ir patobulinti savo žinias kariai galės jau šį savaitgalį – 506-ojoje kuopoje rengiamos pratybos.
„Rokiškio Sirenos“ inform.