L. Brekys sėdo į AP vadovo kėdę: „Be iššūkių aš nemoku gyventi“ (0)

Šiandien, sausio 14-ąją, UAB „Rokiškio autobusų parkas“ (AP) pasitiko naująjį vadovą – gruodžio antroje pusėje konkursą į direktoriaus vietą laimėjusį rokiškėną Liną Brekį. Kaip ir pridera įmonės vadovui, direktorius į darbą nevėlavo – AP administracijoje pasirodė 7 val. ryto ir iš karto su kolektyvu sėdo prie darbų. O pirmosios darbo dienos pradžia, panašu, nebuvo lengva, nes miestą ryte kaustė pavojingas plikledis, tačiau pirmojo mini interviu metu vadovas net keletą kartų pabrėžė, kad be iššūkių gyventi jam sekasi sunkiai.

„Nesvetimas“ AP

Pastaruosius 17-a metų L. Brekys dirbo privačiame krovinių pervežimų versle – vietinėje įmonėje UAB „Rokauta“ – tačiau atėjęs į AP direktoriaus kabinetą antradienio rytą juokėsi, kad atėjo ne į naują darbovietę, o grįžo namo: prieš darbą privačiame sektoriuje, 8-erius metus dribo AP techniniame skyriuje.

„Aš tikrai nemažai žinau tiek apie transportą, tiek apie patį AP. Taip, direktorius yra ne technikas ar mechanikas – naujose pareigose reikės daug dirbti su žmonėmis: tiek su bendrovės kolektyvu, tiek su išorės interesantais. Manau, kad bėdų nebus, nes mažame kolektyve niekada nebuvau. Jei kalbėsime apie AP kolektyvo darbą, man atrodo, kad direktorius neturi būti atsakingas už viską. Jo pareiga – pareikalauti rezultatų iš savo pavaldinių. Kai aš dirbau AP, čia ilgą laiką buvo techninis  skyrius, tad norėčiau jį grąžinti, kad būtų techninis personalas. Juk ne direktorius turi eiti atnešti purkštukų autobusui... Aš manau, kad kiekvienas turim turėti savo pareigas ir dirbti savo darbą“, – su šypsena veide kalbėjo vadovas.

Sunku prognozuoti kasdienybę

Anot L. Brekio, pagrindinis skirtumas tarp privataus pervežimų verslo ir AP yra toks, kad kleivinio transporto srityje niekada nežinai, kokie bus rezultatai: „Čia labai sunku komentuoti ir sunku prognozuoti. Šiai dienai ir pervežimo verslas negyvena „aukso amžiaus“. Autobusai – lygiai taip pat. Čia kaip tik reikia daugiau išmonės, nes išleidus pervežimų transportą, tu dar gali preliminariai pasiskaičiuoti, kiek ir ko jis turi pervežti, parvežti. Tuo tarpu keleivinio transporto keleivių srautų tu negali prognozuoti dėl pačių įvairiausių priežasčių – net ir tokių, kaip demografiniai rodikliai. Gal tik išorės požiūris yra klaidingas, kad savivaldybės įmonėse negali būti pakilimų ar kritimų, kaip privačiame versle“.

Į klausimą, kodėl tada privatų verslą, kuriame yra kur kas daugiau aiškumo, iškeitė į ganėtinai sunkiai apibrėžiamą sritį, L. Brekys juokėsi – nemoka gyventi be iššūkių, nuolat reikia adrenalino.

Visgi nepaisant šio principo, pirmosiomis dienomis sakė neforsuosiantis: „Norint imtis kažkokių konkrečių darbų, pirmiausia reikia pasidaryti išsamią bendrovės analizę: nuo išorės iki vidaus. Noriu pažiūrėti, ar išlaikytos tradicijos, kurias aš mačiau, gal reikia jas atgaivinti, o gal kaip tik – nebepuoselėti. Turiu dabar pamatyti daug, daug dalykų“.

Apie tuos iššūkius ir adrenaliną...

Kaip ir dauguma darbą pradedančių vadovų, L. Brekys šypsojosi apie ateitį ir bendrovės planus išsamiau kalbėsiantis tik kai bus atliktos analizės. Nors po to pridūrė, kad nemėgsta girtis, o svajonės yra įgyvendinamos tyliai.

Atsižvelgiant į anksčiau naujojo AP vadovo pasakytą frazę, kad negali gyventi be iššūkių, pasiteiravome, ką laikytų iššūkių ar adrenalinu, jei jau turi sukaupęs nemažai žinių apie AP veiklą?

„Net ir nežinau (juokiasi – aut. past.). Man nieko naujo nepasakys: net ir slidūs keliai šį rytą man nėra svetima ir nesuprantama. Apskritai, manau šį dalyką visi turėtų suprasti. Jei kalbėsime apie skundus iš šalies, kad: kažkas nenuvažiavo, pravažiavo ar nesustojo, irgi nėra svetima. Ir nėra nesuprantama. Neišgąsdins, nes aš puikiai suprantu, kad didžiausias ginklas tada yra šypsena ir gera nuotaika. Na, būna pikta mums kartais visiems ir dėl visko“, – šypteli L. Brekys.

Ramiai jis sako žvelgiantis ir į pokalbius su Rokiškio rajono tarybos nariais, kurie, kaip jau ne kartą buvo galima įsitikinti, mėgsta ilgai analizuoti AP ir jo veiklos nesėkmes. Su jais, L. Brekio teigimu, bus stengiamasi kalbėti konkrečių faktų, skaičių kalba.