Lietuvos pašonėje prasideda karinės pratybos „Zapad-2025“ (0)

Rusija ir jos sąjungininkė Baltarusija penktadienį pradeda dideles bendras karines pratybas „Zapad“, keliančias nerimą NATO, ypač po Rusijos dronų įsiveržimo į Lenkijos oro erdvę vos prieš kelias dienas.

Su Baltarusija besiribojančios NATO rytinio flango narės Lenkija, Lietuva ir Latvija padidinto budrumą dėl pratybų, kurios, pasak Baltarusijos, vyks netoli Borisovo miesto į rytus nuo sostinės Minsko. 

Prieš pratybas visos trys šalys sustiprino saugumą, o Lenkija visiškai uždarė savo sieną su Baltarusija.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas perspėjo apie „kritiškas dienas“ savo šaliai. Po to, kai Lenkija ir jos NATO sąjungininkės trečiadienio naktį pakėlė naikintuvus, kad numuštų Rusijos dronus Lenkijos oro erdvėje, jis pareiškė, kad Lenkija yra arčiau „atviro konflikto“ nei bet kada nuo Antrojo pasaulinio karo.

Maskva šį susirūpinimą menkina. 

„Tai planuotos pratybos, prieš nieką nenukreiptos“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, atmetęs Lenkijos tvirtinimą, kad pratybos yra „agresyvus“ jėgos demonstravimas. 

Tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat perspėjo dėl Maskvos ketinimų. Jis sakė, kad tokie Rusijos veiksmai tikrai nėra gynybiniai ir kad jie nukreipti ne vien prieš Ukrainą.

Paprastai kas ketverius metus rengiamos pratybos „Zapad“ šiemet yra pirmosios, surengtos vykstant karui Ukrainoje, jos truks iki rugsėjo 16 dienos. 

Į panašias pratybas, surengtas 2021 m. likus keliems mėnesiams iki Ukrainos užpuolimo, Maskva išsiuntė apie 200 tūkst. karių. Vis dėlto šiemet pratybos „Zapad“ turėtų būti kur kas mažesnio masto, nes šimtai tūkstančių Rusijos kareivių yra dislokuoti Ukrainoje. 

Baltarusija sausio mėnesį pareiškė, kad pratybose dalyvaus 13 tūkst. karių, tačiau gegužę sakė, kad jų skaičius bus sumažintas maždaug perpus. 

Pasak D. Tusko, pratybos skirtos treniruotis užimti Suvalkų koridorių – siaurą ruožą palei Lenkijos ir Lietuvos sieną tarp Baltarusijos ir Rusijos Kaliningrado srities. Šis koridorius laikomas NATO pažeidžiama vieta ir gali tapti pirmuoju kokios nors Rusijos atakos taikiniu. 

Baltarusiją valdantis Aliaksandras Lukašenka tokius būgštavimus atmetė kaip „visišką nesąmonę“. 

Anksčiau šiais metais valstybinė žiniasklaida citavo Baltarusijos gynybos ministrą, sakiusį, kad pratybos buvo perkeltos tolyn nuo Lenkijos ir Ukrainos sienų, siekiant „sumažinti įtampą“. 

Nepaisant to, Lenkija uždarė kelis dar veikusius pasienio punktus su Baltarusija ir apribojo oro eismą palei rytinę sieną. Latvija taip pat paskelbė apie dalinį oro erdvės uždarymą. 

Baltarusijoje dislokuoti Rusijos taktiniai branduoliniai ginklai suteikia pratyboms naują dimensiją. Rugpjūtį Minskas pareiškė, kad į pratybas įtraukta nauja eksperimentinė branduolines galvutes nešti galinti Rusijos raketa „Orešnik“, taip pat bus rengiami branduolinio smūgio mokymai. 

Maskvoje dirbantis karinis analitikas Aleksandras Chramčichinas naujienų agentūrai AFP sakė, kad pratybų svarba yra perdėta, vadino jas „tik pasirodymu“, neturinčiu „ypatingos reikšmės“. Jis sakė, kad panašios pratybos buvo rengiamos kasmet šiuo metų laiku įvairiose Rusijos vietose, į mokymus ir anksčiau buvo įtraukti branduoliniai ginklai.

Tačiau kitas analitikas, su Kremliumi susijusios Rusijos tarptautinių reikalų tarybos narys Vasilijus Kašinas, tikino, kad pratybos yra „ir demonstracija, ir tikros kovinės treniruotės“. 

„Prireikus turime būti pasirengę ginti Baltarusiją“, – sakė jis AFP ir pabrėžė, jog Lenkija ir jos sąjungininkės rugsėjį planuoja atsakomąsias pratybas. Jis pridūrė, kad veikiausiai Rusija ir NATO rytinės narės ir toliau rengs pratybas vienu metu, „kaip šaltojo karo metais“.