Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui – 35-eri! (foto) (0)

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (LPS) – visuomeninis judėjimas, siekęs Lietuvos valstybingumo atkūrimo ir sėkmingai jį įgyvendinęs 1990 m. kovo 11 d. Tikrąja judėjimo pradžia paprastai laikomas Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės susikūrimas 1988 m. birželio 3 d. Vilniuje.  

LPS Rokiškio skyriaus iniciatyvinės grupės organizuotas pirmasis mitingas prie kultūros namų. (Rokiškio muziejaus archyvo nuotr.)

Rugpjūčio 9 dieną Vilniaus Menininkų rūmuose Irena Ratkienė, Audronė Baltuškaitė, Algimantas Kuolas ir Pavlius Gaigalas įregistruoja iniciatyvinę grupę ir ją pradeda kurti bei plėsti Rokiškyje. Po savaitės narių buvo jau 13! Prie grupės prisijungė „Spalio vėliava“ korespondentas Aldevinas Mikalkėnas, RPL vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Eugenijus Mikaliūnas, mokytojas Antanas Žilinskas ir Algis Milaknis iš Obelių, komjaunimo instruktorė Skirmantė Krasauskaitė ir  Raimonda Stankevičiūtė, elektros tinklų inžinierius Eugenijus Isoda, MSMV ekonomistas Prutenis Gudonis,    Rokiškio miškų ūkio juristas Eugenijus Baršys. Jų dėka į Sąjūdį Rokiškyje buvo pakviesti daugelis kitų nusipelniusių Rokiškio kraštui žymių bei atsidavusių  žmonių, kaip antai: mokytoja Vanda Vasiliauskienė, kuriai 2020 metais suteiktas garbingas Rokiškio krašto nusipelniusios pilietės vardas, gydytojas Tadas Chadyšas, tapęs pirmuoju Rokiškio rajono valdytoju-savivaldybės tarybos pirmininku, gydytojai Aleksiejus Tautvilis, A. Žilėnas, Girmantas Rudnickas, Zita Jasiūnaitė, Raimondas Lunevičius, Romas Venckūnas, ekonomistas Vytautas Masiulis – pirmasis rajono meras, inžinierius Almantas Blažys – antrasis rajono meras, inžinierius – programuotojas Kęstutis Vyšniauskas – pirmasis išrinktas LPS Rokiškio skyriaus tarybos pirmininkas, kultūros darbuotojas Petras Blaževičius, mokytoja T. Taškūnienė, darbininkas Leonas Seibutis, kunigas – dekanas Juozas Janulis, audėja Zita Zvicevičienė, Lionginas ir Vanda Mikėnai iš Juodupės, kultūros darbuotojas Alvydas Baltakis ir A. Svidinskas, Jūžintų kolūkio pirmininkas Feliksas Romas Kriaučiūnas ir jo brolis Moškėnų t. ū. valdytojas, Kamajų kolūkio pirmininkas Vytautas Vilys, verslininkas Mindaugas Matiukas, darbininkas Leonas Jankauskas ir daugelis kitų.

LPS Rokiškio iniciatyvinės grupės organizuotas mitingas prie kultūros namų. Mitingą veda Eugenijus Mikaliūnas. Už jo stovi prof. Kuzmickas, K. Uoka, A. Butkevičius, P. Gaigalas, TSKP RK II sekretorius Bronius Puluikis, I sekretorius V. Asačiovas, „Spalio vėliava“ redaktorius A. Paškevičius, švietimo skyriaus vedėjas A. Amosejevas. (Rokiškio muziejaus archyvo nuotr.)

Į LPS Rokiškio tarybą vienai, kitai kadencijai buvo išrinktas Rokiškio LDT VK pirmininko pavaduotojas Zigmas Rumšas, partijos instruktorė Zina Kurpienė, advokatas Albertas Kučinskas, tremtiniai Juozas Barysa ir Pranas Turonis, Anelė Povilavičienė, rajoninio laikraščio redaktorius Jonas Mažeikis, pirmasis atkurtos Lietuvos savanoris Vytautas Strumskys, inžinierius-statybininkas Virginijus Strazdas, kuris net 12 metų išdirbo rajono savivaldybės administracijos vadovu, mokytoja Nijolė Pranskūnaitė, vairuotojas Česlovas Gastilavičius, kolūkietis Petras Juozavitas.

Ypač sąjūdžiui nusipelnė paprasti, bet jam atsidavę žmonės, kaip antai, sąjūdžio sekretorė Žaneta Pašukinskienė, „Sąjūdžio žinios“ platintoja Anelė Pestinienė, mašinų gamyklos darbuotojas Jonas Jurkėnas, pedagogai A. Keliuotis, P. Šinkūnas, V. ir A. Vajegos. 

Deja, daugelio jų jau nebėra tarp mūsų, tačiau jie buvo ir liko mūsų širdyse ir prisiminimuose. Amžina šlovė ir garbė jiems.

1988 m rugsėjo 9 d. LPS Rokiškio skyriaus suorganizuotas mitingas prie kultūros namų įėjo į istoriją sutraukęs tūkstančius rokiškėnų ir parodęs su kuo ir kur jie nori eiti.

Rokiškio sąjūdiečiai švenčiant 25 metų sukaktį.

Sąjūdžio dėka K. Uoka ir E. Klumbys Rokiškio 102 ir 103 rinkiminėse apygardose buvo išrinkti į Seimą ir tapo pirmaisiais 1990-02-24 Atkuriamojo Seimo signatarais. 1990 m kovo 11 d. atkūrus  Lietuvos Nepriklausomą valstybę, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdyje buvo imtasi žingsnių paversti šį visuomeninį patriotinį judėjimą partiniu su savo struktūromis, valdymo organais. Tad kūrėsi įvairios partijos, judėjimai, komitetai, profsąjungos. Šiandien – tai jau istorija, kurios nepakartosi.

Prieš 35 metus, tais 1988 metais, man buvo 32 metai. Ne kartą draugai ir pažįstami manęs yra klausę, ar dar kartą ryžtumeisi eiti tuo pačiu su Sąjūdžiu už Lietuvą keliu? Įsikūrus sąjūdžiui mes pakilom, atsitiesėm. Ypač tremtiniai. Sąjūdis atvėrė Bažnyčios duris ir pakvietė žmones drąsiai užeiti, nebesislapstyti, nieko nebijoti. Jis buvo atviras visiems, todėl net į sąjūdžio širdį, jos tarybą pakliuvo ir tie, kurie keikė ir nekentė to paties sąjūdžio, o ką jau kalbėti apie kažkokios Laisvės, Nepriklausomybės siekio deklaravimą. Pažinojau tik vieną, kuris nuo pirmos sąjūdžio dienos drąsiai apie tai  kalbėjo. O juk mes tąsyk griovėme tai kas sena, kas nugyventa ir kūrėme naują. Nors sąjūdis buvo visuomeninis judėjimas, žmonių akyse jis buvo autoritetas ir valdžia. Atiduodami save darbui mes už tai negaudavome jokio  atlygio. Tuo labai skiriamės nuo šių dienų valdžios žmonių. Todėl ir minint šią brangią sukaktį birželio 3 dieną, pirmiausiai prisiminsime ir  pagerbsime mirusius šventose mišiose, aplankysime ir padėsime gėlių ant jų kapų.

Pavlius Gaigalas