Medžioklės sezonas artėja į pabaigą – Rokiškio rajone iki kovo 8 d. sumedžioti 8 vilkai (0)

Nuo spalio 15-osios iki pat kovo mėnesio pabaigos Lietuvos miškuose vyksta medžioklės sezonas. Beveik tuo pat metu (nuo gruodžio 1 d. iki vasario 28 d.) medžiotojų būreliai miškuose atlieka ir kitą darbą – skaičiuoja laukinių gyvūnų populiaciją. Apskaita vykdoma žiemos metu, nes vienas pagrindinių rodiklių, pagal ką skaičiuojami miško gyventojai – sniege palikti jų pėdsakai. Bet kaip sekėsi skaičiuoti pėdas šiais metais, kai sniegas Lietuvoje laikėsi vos porą savaičių?

Spėjo

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Rokiškio skyriaus vadovas Rytis Andriuškevičius patikino, kad rajono medžiotojai spėjo atlikti savo pareigą: „Žiemos Lietuvoje šiltėja, lieka besniegės, bet dvi savaitės šiemet buvo snieguotos ir atlikom savo pareigą: privalomą kasmetinę žvėrių apskaitą būrelių medžiojimo plotuose. Skaičiavom kanopinius – briedžius, Tauriuosius elnius, stirnas, šernus, bei plėšrūnus – vilkus, lūšis. Kol kas pateikti duomenys dar yra apdorojami, nes nesibaigęs medžioklės sezonas. Galiu pasakyti, kad yra pas mus tikrai nemažai plėšrūnų – vilkų ir lūšių, neradom tik meškų (šypteli – aut. past.)“. 

Nors kalbėdamas apie meškas Lietuvoje draugijos vadovas ir šyptelėjo kol kas jų nepriskaičiavę, tačiau toliau plėtojantis pokalbiui neslėpė – labai reali tikimybė, kad per dešimtmetį šis laukinis gyvūnas apsigyvens Lietuvoje.

„Latvijoje meškos nėra medžiojamos. Jų populiacija sparčiai auga ir nors kaimyninėje šalyje miškingumas yra itin didelis, tačiau visiems gyvūnams išsitekti lieka vis mažiau vietos. Natūralu, kad jos pradeda migruoti, ieškoti neužimtų teritorijų. Teko dalyvauti meškų medžioklėje Estijoje ir savo akimis mačiau mešką su 4 jaunikliais... Tad galime tik numanyti, kaip sparčiai auga jų populiacija. Juk ir Lietuvoje pamatyti meškos pėdas ar stebėjimo kameros vaizdo įraše užfiksuotą žvėrį – nebe naujiena“, – į ateitį žvelgė medžiotojas.

Nebenustebina ir lūšis

Kalbėdamas apie kitus Lietuvos miškų plėšrūnus – lūšis ir vilkus, R. Andriuškevičius pažymėjo, kad lūšių populiacijos rodikliai šalyje ženkliai ūgtelėjo: „Šie gyvūnai priešų gamtoje neturi – jų išgyvenamumas, jei nekalbame apie ligas, yra 100 proc. Lietuvoje lūšis įrašyta į Raudonąją knygą ir yra saugoma, Latvijoje pastaruosius dvejus metus jų taip pat nemedžioja, o patelės veda po 2-3 jauniklius. Ir vėl kalbame apie tai, kas vyksta, kai gyvūnams tampa per ankšta vienoje vietoje..? Jie migruoja. Rokiškio rajone šiuo metu tikrai yra 50 lūšių, gali būti ir daugiau. Visai neseniai Juodupės gyventojas pasidalino vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota dienos metu, maždaug už 50 metrų nuo jo, ramiai stovinti lūšis. Ir toks vaizdas žmones stebina vis rečiau...“.

Vilkų rodiklis, anot specialisto, Rokiškio rajone išlieka stabilus. Pilkių populiaciją intensyviai kontroliuoja medžiotojai. Ir čia R. Andriuškevičius buvo kategoriškas: reikia vadovautis jau nebe emocijomis, kad būtina saugoti laukinį gyvūną, o remtis atliekamais išsamiais moksliniais tyrimais.

Turėtume piktą kaimyną

„Dažniausiai už išsaugojimą pasisako tie, kurie gyvena 9-ajame sostinės daugiabučio aukšte (šypteli – aut. past.) ir neturi nieko bendro su gamta ar ūkine veikla... Vilkės veda po 5-6 jauniklius, o moksliniai tyrimai parodė, kad yra buvę ir 12-os vilkiukų vadų. Vilkų šeimos gyvena ten, kur palankios sąlygos, tad pagausėjus šeimai jie plečiasi į kitas, elitines vietas: aukštapelkes, nendrynus ir atsiranda vilkas ten, kur jo iki tol nebūdavo. Jei žmogus nekontroliuotų vilkų populiacijos, tikėtina, kad turėtumėme vilką ir kažkur kaimynystėje. Pavyzdžiui Lenkijoje jau prasidėjo vilkų išpuoliai prieš žmones...“, – nedžiugiomis žiniomis apie kaimynus dalinosi medžiotojas nusijuokęs iš anksčiau medžioklės metu leistų sumedžioti vilkų kvotų, kai būdavo galima per visą šalį jų sumažinti tik 50-čia.

Šiais metais per medžioklės sezoną Lietuvoje nustatyta kvota yra 341 vilkas, o iki kovo 8 d. šalyje medžiotojai sumedžiojo 330 vilkų.

Rokiškėnų anksčiau sumedžioto vilko kaukolė. 

Rokiškėnų laimikiai

R. Andriuškevičius pasidžiaugė, kad 8 iš šalyje sumedžiotų vilkų priklauso Rokiškio medžiotojams. Skirtingiems rajono medžiotojų būreliams priklausantys medžiokliai sumedžiojo skirtingai, bet daugiausiai – 4 pilkiai – yra medžiotojų klubo „Baranava“ narių sąskaitoje.

Anot pašnekovo, apskaičiuojant vilkų kvotas Lietuvoje yra atliekami įvairūs ir išsamūs moksliniai tyrimai, kurie ir padeda nustatyti tikslesnį vilkų skaičių šalyje, suteikia duomenų net apie giminystės ryšius.

Ilgamečio medžioklio teigimu, apskaitai ilgus metus taikytas pėdsekystės metodas kupinas netikslumų: „Apskaita vyksta keletą mėnesių. Vilkas per parą gali nužingsniuoti po kelias dešimtis kilometrų. Kažkada sekėme aštuonių vilkų šeimą, kuri per naktį nuėjo 40 km. Ne veltui gajus posakis, kad vilką kojos peni. Tad sekant pėdsakais apskaita turėtų vykti vieną dieną visoje respublikoje. Tokiu atveju, sugretinus visų medžiotojų būrelių duomenis, pateiktus iš jų medžioklės plotų, informacija būtų kur kas tikslesnė“.

Išlieka sudėtinga

O medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pasiteiravus ar sumedžioti vilką vis dar išlieka sudėtinga užduotis, juk medžiotojai visada sakydavo, kad tai – pats protingiausias ir sumaniausias laukinis žvėris, kurio medžiotojai kartais „laukia“ dešimtmečiais, R. Andriuškevičius neslėpė –reikia sėkmės.

„Medžioklę apsunkina tai, kad žiemos yra besniegės, tad laimė sumedžioti vilką daugiau būna atsitiktinumas. Vilką išduoda jo veiklos požymiai: nors ir reti pėdsakai bei išpuoliai prieš naminius gyvūnus. Pagrindinis vilkų maistas yra šernai, kurių dėl afrikinio kiaulių maro šalyje tikrai ženkliai sumažėjo. Trūkstant maisto, padažnėjo išpuolių prieš naminius gyvūnus“, – informacija dalinosi medžioklis.

Draugijos pirmininkas paaiškino ir atvejį, kada miško plėšrūnų medžioklę būtų galima pradėti anksčiau, nei prasideda medžioklės sezonas: „Galioja tokia metodika: pagal rajono plotą skaičiuojama, kiek vilkų išpuolių buvo prieš naminiu gyvūnus ir jei tas rodiklis yra didelis, ūkininkai turi kreiptis į rajono savivaldybę, kad medžiotojai toje apylinkėje medžiojimo sezoną pradėtų anksčiau, siekiant sumedžioti tą problematišką vilką. Deja, dokumentacija ir formalumai gali užrukti iki poros savaičių... Turėjome atvejį, kai Veduviškio kaime vilkas savaitę pjovė avis, o medžiotojai galėjo tik į orą šaudyti. Naudos, kaip suprantate, iš to jokios nebuvo, nes ryte vilkas išgąsdintas pabėga, o pavakary ir vėl sukiojasi ūkininko kieme. O tada jau prasidėjo medžioklės sezonas...“.

Medžioklės rezultatais R. Andriuškevičius pažadėjo pasidalinti kitą mėnesį, kai bus suvesti visi duomenys.