Mėnuo kovojant su invaziniais šliužais: kokie rezultatai? (0)

Liepos mėnesio pabaigoje Rokiškio rajono savivaldybė paskelbė karą invaziniams šliužams, kurių šią vasarą, dėl jiems palankių oro sąlygų, tam tikrose miesto erdvėse buvo pastebėta itin daug. Anot atėjūnais susidomėjusių savivaldybės specialistų, vienintelis efektyvus būdas siekiant jų atsikratyti – rinkti rankomis ir naikinti. Visgi natūralu, kad dideliuose miesto plotuose „pažirusių“ šliužų keletas miesto seniūnijos viešųjų erdvių prižiūrėtojų surinkti nepajėgūs, tad prieš mėnesį buvo paspęstos savadarbės šlužių gaudyklės. Ir nors kol kas kova su jais panaši į kovą su vėjo malūnais, o specialistai kalba apie ilgą ir sudėtingą procesą, tačiau pabrėžia, kad nieko nedaryti negalima ir ragina gyventojus aktyviai šliužus naikinti privačiuose savo sklypuose.

Parodė miesto gyventoja

Anot rajono savivaldybės Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vyriausiojo specialisto Daručio Krivo, didžiausia ispaninio arba luzitaninio šliužų (Arion vulgaris) populiacija buvo užfiksuota Tyzenhauzų alėjoje ir aplink čia tyvuliuojančius tvenkinius bei iš jų ištekančio Laukupės upelio pakrantėse. Pasirodo, kad būtent palei upelį esančio vieno Pievų gatvės sklypo savininkė ir iškėlė šių mieste nepageidaujamų imigrantų problemą. Sulaukę pastabos, specialistai ėmėsi situacija domėtis išsamiau ir paaiškėjo, kad visi gyvenamųjų namų kvartalai nuo Rokiškio ežero iki Nepriklausomybės aikštės, Laukupės upelio pakrantės jau pilni šliužų. Anot savivaldybės atstovų, būtent prie tvenkinių vienu kartu buvo surinkta pusė kibiro šliužų, tad čia ir atsirado pirmosios savadarbės ir nesudėtingos gaudyklės, kurias gamino pats D. Krivas.

O paklaustas apie šių gaudynių mėnesio rezultatus D. Krivas šyptelėjo, kad suskaičiuoti, kiek šliužų buvo sugauta per šį laikotarpį neįmanoma, tačiau jų buvo tikrai daug.

„Miesto seniūnijos darbininkai kiekvieną dieną tikrina gaudykles: pašalina jose esančius nebegyvus šliužus ir vėl įpila juos viliojančio skysčio iš: mielių, cukraus, obuolių sulčių ir vandens. Aplink Tyzenhauzų alėjos tvenkinius turime 8 ar 10 gaudyklių, bet šliužai išplitę ne tik čia ar šalia esančių gyvenamųjų namų kvartaluose. Jų yra skirtingose miesto vietose, tad savo sklypuos juos gaudyti turėtų kiekvienas gyventojas“, – kalbėjo specialistas, kurio teigimu, ši vasara Lietuvoje yra itin palanki invazinių šliužų dauginimuisi ir plitimui. 

Nesitiki lengvos kovos

D. Krivas svarstė, jog prasidėjusi kova su invaziniais šliužais – ne vienos vasaros darbas ir tikėtina, kad apskritai truks ne vienerius metus: „Žinoma, kita vasara gali būti priešinga šiajai – karšta ir be lietaus – tad ir sąlygos šliužams daugintis bus jau nebe tokios palankios. Kažkiek mums pagelbėti galėtų šalta žiema: dalis nugaištų nuo šalčio. Tačiau šliužų populiacija jau yra didelė ir norint juos išnaikinti, nėra kito būdo, tik rinkti rankomis. Ir svarbiausia, reikia veikti vieningai visiems: tiek gyventojams, tiek savivaldybei. Šliužai yra aktyvūs kol šlapia ir šilta, tad atsižvelgiant į oro sąlygas, juos, tikriausia, gaudysime iki rugsėjo pabaigos“.

Specialistas patarė ir kada geriausia atėjūnus rinkti, bei kur jų ieškoti: rytais reikėtų apžiūrėti komposto dėžes, sukrautų lentų ar kitų daiktų vietas – ten, kur yra galimybė šliužams slėptis nuo saulės.

Ragina nepainioti

D. Krivas atkreipė dėmesį, kad nereikėtų painioti invazinių ir Lietuvoje gyvenančių, labai panašių šliužų rūšių. Pastaruosius, anot pašnekovo, labai paprasta atskirti nuo invazinių: „Vienas labai aiškus ir konkretus kriterijus yra spalva: atvykėlis yra visas rudas, o vietiniai šliužai turi juodas dėmes dalyje kūno – yra marginti leopardiniais raštais. Žmonės gal ne visi tai žino, tačiau patikinu, kad šie nieko blogo nedaro. Priešingai, vietinės rūšys yra tinkamos mūsų ekosistemai, minta pūvančiomis medžiagomis. Deja, invaziniai yra agresyvūs ir naikina vietinę rūšį“.

Pašnekovas pokalbio pabaigoje dar kartą paragino rokiškėnus, radusius rudųjų šliužų savo kieme, jų nemėtyti į kitą teritoriją, bet juos surinkti ir naikinti užpilant ant jų druskos.