Ministras Rokiškį pažino kaip pramonės miestą (foto) (0)

Vizitu į Rokiškį pirmadienį prasidėjo laikinojo Ekonomikos ir inovacijų ministro bei jo komandos darbo savaitė. Jau 10 val. ryto Rokiškio rajono savivaldybės mero kabinete su rajono vadovais susitikusi delegacija mieste praleido visą dieną – įtemptoje darbotvarkėje buvo numatytas ne vienas apsilankymas mieste veikiančiose įmonėse, o viešnagę Rokiškyje užbaigė susitikimas su verslo atstovais Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje. Iš Rokiškio ministras ir jo komanda išvyko pažinę jį kaip pramonės miestą.  

Platus ratas specialistų

Laikinasis Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas Rokiškyje viešėjo kartu su abiem viceministrais Pauliumi Petrausku bei Waldemar Urban, „Investuok Lietuvoje“ generaliniu direktoriumi Eliju Čiviliu bei Inovacijų agentūros naująja vadove Monika Paule. Pristatydamas palydą ministras atkreipė dėmesį, kad į kelionę po regionus (Rokiškis – 16-oji šalies savivaldybė, kurią delegacija jau aplankė per keletą pastarųjų mėnesių) visada kviečia didesnę specialistų komandą, siekdamas kiek įmanoma plačiau pateikti rajonams aktualią investicijų, plėtros ir kitą aktualią informaciją bei atsakyti į vietos verslo bendruomenės klausimus.  

Visgi Rokiškyje ministerijos atstovai klausimų sulaukė vos vieno kito, bet patys liko maloniai nustebinti jiems pateiktos tiek savivaldybės specialistų, tiek aplankytų įmonių vadovų informacijos.

Įvertino požiūrį

Savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Jurgita Blaževičiūtė atvykusiai komandai pirmiausia itin išsamiai pristatė Rokiškio išskirtinumus, kodėl Lietuvos ar užsienio investuotojams būtent šis rajonas galėtų būti patrauklus. Labiausiai svečius sužavėjo pristatyme transliuojama žinutė, kad Rokiškis – netoli net dviejų jūrų uostų (Rygos ir Klaipėdos), netoli dviejų oro uostų (Rygos ir Vilniaus), netoli magistralės „Via Baltica“.

„Man labiausiai patiko Jūsų požiūris. Jis remiasi principu: „Pusė stiklinės vandens – pilna ar tuščia?“. Dažnai kur benuvažiuoji, sako: mes toli nuo oro uosto, nuo jūrų uosto. O Rokiškis, štai, ir prie Rygos, ir prie Klaipėdos jūrų uosto (juokiasi – aut. past.). Šis jūsų požiūris yra labai sveikintinas, nes būtent taip Lietuvą ir reikia pardavinėti – kad viskas pas mus yra gerai“, – po pristatymo rokiškėnus gyrė „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius.

Visgi specialistas atkreipė dėmesį, kad siekiant sulaukti investuotojų dėmesio, neužtenka tik kažką pastatyti ar įrengti – reikia, kad potencialūs investuotojai apie tai sužinotų. E. Čivilis pasiūlė savivaldybei verslo plėtrai ruošiamus laisvus sklypus įtraukti į rengiamą elektroninį bendrą Lietuvos sklypų katalogą.

Laiko geru pavyzdžiu

J. Blaževičiūtė daug dėmesio skyrė rajone veikiančios smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo programos pristatymui, kurio metu atkreipė dėmesį, kad 2001-aisiais startavusios programos lėšos beveik kasmet auga, ir pernai bei šiemet savivaldybė skyrė net 90 tūkst. eurų finansinę paramą verslininkams. Būtent ši informacija maloniai nustebino ministerijos atstovus, nes ministro E. Grikšo teigimu, Lietuvoje nemažai savivaldybių, kurių požiūris į vietos verslininkus nėra toks palankus, kaip Rokiškyje.

Už investicijų pritraukimą ir verslumo skatinimą atsakingas viceministras W. Urban po programos pristatymo šypsojosi besijaučiantis lyg viename iš ministerijos filialų: „Viskas, ką iš investicijų pusės darote, darome ir mes, bet Jūs darote be mūsų. Jūs gebate pasiimti Europos Sąjungos investicijas aplenkdami mus – tikrai ne visos savivaldybės yra tokios kūrybingos ir geba susitvarkyti investuotojams patrauklius sklypus. Darykit ir toliau tai, ką darote, nes viską darote gerai“.

Pagyrimo savivaldybė šiuo klausimu sulaukė ir iš ministro, kuris savo politinei komandai dar kartą priminė būtinybę įgyvendinti pradėtą darbą – inventorizuoti programas, kurias vykdo šalies savivaldybės ir geraisiais pavyzdžiais dalintis su tomis, kurioms ne taip puikiai sekasi dirbti, kaip Rokiškiui.

Pažino įvairias puses

Po susitikimo su savivaldybės specialistais, delegacija išvyko į miesto įmones, vizitaciją pradėję nuo pažinties su UAB „Duguva“. Direktorius Rimantas Bernackas aprodė ir pristatė įmonę, kurioje šiandien dirbantys 62 darbuotojai gamina net 4 tūkst. 600 rūšių virvių: nuo skirtų apsiūti pagalvių krašteliams iki elektrinio piemens meškoms baidyti. Įmonės eksporto kryptys – itin plačios: nuo Jungtinių Amerikos Valstijų, iki Indijos bei Kinijos, tačiau yra ambicijų „užkariauti“ dar daugiau pasaulio ir jau dairomasi į Kanados bei Čilės puses. „Inovacijų agentūros“ vadovė pakvietė kitąmet rokiškėnus jungtis prie Šiaurės Amerikos-Lietuvos forumo, vyksiančio būtent Kanadoje, ir ten parodoje pristatyti save.

Po pietų svečiai tęsė pažintį su miesto įmonėmis apsilankymu AB „Rokiškio mašinų gamykla“, UAB „Skado medis“ bei susitikimu su verslo atstovais miesto bibliotekoje.

Po įtemptos ir karštos dienos Rokiškyje, ministras E. Grikšas pasidalino mintimis apie tai, ką matė ir kokį įspūdį miestas jam paliko šyptelėdamas, kad nors pamatė nemažai, vienos dienos miestui pažinti buvo mažai. Visgi spėjo atlikti vieną svarbiausių veiksmų viešint Rokiškyje – sugalvojęs norą paglostė šalia bibliotekos esančio kiškio nosį ir ausį.

Rokiškis kupinas visko

– Šiandien ne kartą Jūs ir Jūsų komanda sakėte, kad investuotojai pirmiausia domisi darbo jėga tame regione, kur matytų galimybę plėsti savo verslą. Bet turim užburtą ratą: kalbame apie investicijų į rajonus, regionus pritraukimą, tačiau čia susiduriama su problema – nėra kvalifikuotos darbo jėgos ir investicijos rajonus aplenkia. Ar netrūksta šioje situacijoje glaudesnio ministerijų bendradarbiavimo?

– Labai gerą klausimą palietėte. Susitikime su Rokiškio verslo bendruomene kalbėjome apie ruošiamą „Talentų įstatymo projektą“, kuris įtvirtina sąrangą, ką kuri ministerija turi atlikti iš savo pusės: ar tai būtų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, ar tai būtų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija ar mes, kad užtikrintumėme darbo rinkos poreikius – būtent, kad turėtų įmonės ar ateinantys investuotojai tinkamų darbuotojų. Mes tikrai galime kalbėti apie regionų ekonomikos skatinimą, galime kalbėti apie milijardines investicijas, apie inovacijų plėtrą, bet viskas ir visada yra apie žmones. Ir, galbūt, šioje situacijoje yra keletas esminių dalykų: pirmiausia – mūsų nacionaliniai pajėgumai. Šalyje turime apie 10 proc. nedarbo lygį ir jeigu sumažintumėme šį rodiklį iki, pavyzdžiui, Lenkijos (nepilnai 3 proc.), tai reiškia, jog įdarbintumėme apie 100 tūkst. žmonių. To rezultatas – milijardu mažiau išmokamų socialinių išmokų, milijardu daugiau surenkama į valstybės biudžetą mokesčių pavidalu, kaip iš dirbančių asmenų. Tai reiškia, keliam šalies ekonomiką.  

– Norėčiau įsiterpti, nes susitikime su vietos verslo atstovais į paskutinįjį užduotą klausimą interesantui atsakėte, kad ministerija skirs paramą verslo robotizacijai ir net pasidžiaugėte, kad „Rokiškio mašinų gamykloje“ dėl modernizacijos iš pusantro tūkstančio darbuotojų liko dirbti 150. Čia, lyg ir, atvirkštinis procesas Jūsų dabar išsakytai minčiai.

– Svarbus dalykas tas, kad mes, Lietuva, jau ilgą laiką nesam pigios darbo jėgos šalis ir orientuojamės į aukštą pridėtinę vertę. Jeigu jau matuojame taip, tai galime kalbėti gal ir apie laikus, kai reikėjo tūkstančio žmonių su kastuvais, kad nukastų bulvių lauką. Bet dar mes turime techniką, kuri tą padaro žymiai greičiau ir su mažesnėmis žmogiškosiomis sąnaudomis. Turime žiūrėti į pramonės transformaciją pasirenkant robotizaciją, bet tuo pačiu yra svarbu ir žmonių perkvalifikavimo programos – šiandien reikiamos kvalifikacijos suteikimas darbuotojui, nes gyventojų Lietuvoje vis dar mažėja ir gerų signalų kalbant apie mūsų šalies demografiją kol kas nematyti. Tad svarbu čia gyvenantiems darbuotojams suteikti šiuolaikinę kvalifikaciją, kad jie galėtų dirbti su šiandienos įrengimais, kad galėtų aptarnauti ir prižiūrėti robotus. Taip, sutinku, kad statistika skamba labai drastiškai: kažkada dirbo pusantro tūkstančio, o dar – 150, bet ženkliai pakilo įmonės produktyvumas, gaminiai tapo konkurencingesni. Jeigu įmonė nebūtų žengusi technologinio atsinaujinimo keliu, tie pusantro tūkstančio darbuotojų seniai būtų nebeturėję kur dirbti. Čia svarbiausia yra balansavimas tarp kvalifikacijos suteikimo ir pagalbos verslui, nes mūsų šalies įmonės yra eksportuojančios. Net ir Rokiškyje šiandien aplankytos įmonės savo gaminius plačiai eksportuoja į Skandinavijos šalis, JAV, netgi Naująją Zelandiją. Tai reiškia, kad jos konkuruoja ne su Lenkija, ne su Latvija, bet su tokiomis milžinėmis kaip Indija, Kinija, JAV ar Kanada.

– Šiandien pamatėte labai skirtingas Rokiškio įmones ir mes tikrai turime kuo didžiuotis įvairiose srityse: nuo virvių gamybos, rąstinių namų statybų, iki technikos ir maisto pramonės. Jūsų ir Jūsų komandos akimis žiūrint, kokių investicijų dar galėtų norėti Rokiškis?

– Šiaip tikrai čia veikia labai platus spektras įmonių, jos yra labai įvairialypės, orientuotos į skirtingas rinkas, valstybes, skirtingus vartotojų poreikius. Bet ir su savivaldybės komanda šiandien rytą pradėjome turiningai kalbėdami apie tai, kad yra potencialių sklypų naujoms investicijoms pritraukti. Rokiškis šiandien mane nustebino, kad tai yra tikrai stiprią pramonę turintis miestas, darbo vietų čia yra, o jeigu kalbėtumėm apie dar kažką, tai yra ir gynybos pramonė, ir bioekonomikos investuotojai, kurie domisi Lietuva savo plėtrai.

– Ar keliaudami per Rokiškio įmones iš jų vadovų ar komandos sulaukėte konkrečių klausimų, prašymų, idėjų?

– Buvo keletas tokių konkrečių ir labai, sakyčiau, vizionieriškų idėjų, kurias reikia mums šiek tie „apvirškinti“, kaip galėtų realybėje atrodyti tie siūlymai (šypteli – aut. past.). O šiaip maloniai nustebau, kad nebuvo jokių reikalavimų (juokiasi – aut. past.). Kartais tokių situacijų tikrai pasitaiko, kai nuvyksti kažkur ir pasitinka tave žmonės: „Ministre, kodėl leidimo turiu laukti taip ilgai? Kodėl čia tokia ar kitokia situacija?“. Rokiškyje kažkaip viskas buvo pozityvu ir miestas paliko tikrai gerą įspūdį. Dabar, kai kažkur važiuosim, vien dėl turimos skatinimo programos rekomenduosiu kreiptis į Rokiškio savivaldybę, kaip į gerąjį pavyzdį.  

– Ne kartą pakartojote, kad iš Rokiškio išvykstate turėdami namų darbų. Tad – kokie jie?

– Pirmiausia labai imponavo žinia apie tai, ką daro rajono savivaldybė skatindama vietos verslą ir skiriama tikrai nemaža suma paramai. Kaip savivaldybei 90 tūkst. eurų yra tikrai daug, nes matėm pavyzdžių, kur išvis nėra vykdoma jokių priemonių arba jos yra gerokai menkesnės. Su „Inovacijų agentūros“ direktore susižvalgėm, kad privalome inventorizuoti ką mūsų šalies savivaldybės turi, kokias programas įgyvendina ir tada pagal tai projektuoti, kaip mūsų „Spiečiai“ gali prisidėti. Gal tai būtų labiau tikslinė parama. Savivaldybė teikia tam tikras subsidijas verslams, bet šiandien užsiaiškinom, kad būna ir nesulaukiančių finansavimo, nes, tiesiog, yra daug norinčių. Tad galbūt mes galėtume čia kažkaip „įsijungti“ nacionaliniu lygmeniu per „Spiečių“. Kitas dalykas – toliau dėliotis mūsų pradėtą Lietuvos sklypų investuotojams katalogą ir siūlant tiek Lietuvos, tiek užsienio įmonėms plėtrą, parodyti ir plėtros galimybes Rokiškyje.

– Dėkoju už mintis.