Namo neįgaliesiems statybos: kaimynai entuziazmu netrykšta, tačiau psichikos negalią turinčių žmonių nesibaido (7)

Prieš maždaug pusmetį į grupinio gyvenimo namus Kęstučio gatvėje išsikraustė pirmieji dešimt Skemų socialinės globos namų gyventojų. Jei viskas klostysis gerai, tai iki metų pabaigos į naują namą A. Jakšto gatvėje išsikels dar dešimt psichikos negalią turinčių žmonių. Pasklidus žiniai apie tai, vadinamojo V. Kudirkos kvartalo gyventojai liepos 3-ąją sušaukė skubų susitikimą su Skemų socialinės globos namų direktoriumi Gintaru Girštautu.

Klausimų buvo daug...
A. Jakšto ir aplinkinių gatvių gyventojai į susitikimą atėjo gausiai. Stebėtis jų aktyvumu nederėtų: tai naujausias ir jauniausias miesto kvartalas. Jame namus statosi jaunos šeimos. Todėl vos išgirdus apie galimus kaimynus, naujakuriams kilo daug klausimų. Pirmiausia, kodėl jie informuoti, kaip sakoma, post factum. Kodėl iš dviejų galimų variantų Skemų socialinės globos namų direktorius pasirinko būtent sklypą jų kvartale. Norėta ir detaliau sužinoti apie būsimuosius kaimynus, grupinio gyvenimo namų gyventojus: kiek jų bus, kaip jie bus prižiūrimi, ką veiks.
Kvartalo gyventojai neslėpė: psichikos negalią turinčių žmonių jie diskriminuoti neketina ir nesibaido. Juolab, kad visoje Europoje yra tokia tendencija: kiek įmanoma integruoti tokias negalias turinčius žmones į bendruomenę. „Nė vienas nežinom, kas gali nutikti. Taigi, mes neketiname kaip nors diskriminuoti šių žmonių“, – toną diskusijai uždavė kvartalo gyventojai.

Problema opi
Neįgaliųjų žmonių, turinčių psichikos negalią, integracija į visuomenę ne rožėmis klota. Antai pernai Žiežmarių, o vėliau ir Kretingos gyventojai, buvo nusiteikę priešiškai, kad jų kaimynais bus tokie žmonės. Esą bus nesaugu, esą nuvertės sklypai. Dvejonių dėl sklypų vertės turėjo ir V. Kudirkos kvartalo žmonės. G. Girštautui pabandžius aiškinti, kad neįgalieji yra tokie pat žmonės, jie atsakė: „Mes tuo net neabejojame. Mes matėme, kaip vienas vyrukas ką tik darbavosi, tvarkė sklypą. Bet sklypą perkantis žmogus greičiausiai nė nebandys domėtis neįgaliaisiais. Jis tiesiog nepirks sklypo šiame kvartale“.
Kitas opus klausimas: ir naujojo namo, ir apskritai kvartalo gyventojų saugumas. Mat kvartale nutiestas vienas žvyrkelis, skambiai vadinamas gatve. O ir tas pats, gyventojų teigimu, jų pačių lėšomis. Nėra nei apšvietimo, nei šaligatvių. „Rudenį ar žiemą čia tamsu, nors į akį durk. Aš pati dėl savo vaikų bijau, kad jie nepakliūtų po kaimynų automobilių ratais. Nuoširdžiai bijau, kad aš nepastebėjusi tamsoje neužkliudyčiau neįgalaus žmogaus. Mums neramu dėl jų saugumo. O ypač, jei bus apgyvendinti žmonės, turintys ir judėjimo negalią. Kaip jiems tokiu keliuku pasiekti bažnyčią, neįgaliųjų draugiją. Juk mūsų kvartalas atokus, ir, atvirai sakant, neįgaliesiems nepritaikytas“, – sakė viena A. Jakšto gatvės gyventojų.
Gyventojai domėjosi, kodėl iš dviejų galimų buvo pasirinktas būtent šis sklypas. Skemų socialinės globos namų direktorius G. Girštautas teigė, kad pasirinkti buvo galima iš dviejų sklypų. Vienas jų – šis, o kitas – Pagojės gatvėje. Jis yra vidury pliko lauko ir atsivesti miesto komunikacijas būtų labai sudėtinga: antai elektros kabelį tektų tiesti net per du kelius. Po pokalbio kartu su G. Girštautu nuvažiavome apžiūrėti kito pasiūlytojo sklypo. Netgi paviršutiniškai žvelgiant, sklypas Pagojės kvartale yra gerokai prastesnis: plyname lauke, iki komunikacijų ir kaimynų – pora šimtų metrų.
Gyventojai atvirai klausė, ką reikia padaryti, kad būtų pasirinktas tas kitas sklypas. Mat jie daro prielaidą, kad jei Skemų socialinės globos namų direktorius atvyko į susitikimą, vadinasi, gal dar yra miglota galimybė. G. Girštautas atviras: tas sklypas nėra toks tinkamas neįgaliesiems, kaip šis. Tad ir pasirinkimo kriterijus būtent toks. Jis pabrėžė, kad iš privataus asmens sklypą neįgaliųjų namui būtų galima įsigyti nebent tuomet, jei nebūtų laisvų valstybinių.
„Rokiškio Sirena“ po susitikimo tiesiai šviesiai paklausė G. Girštauto: ar įmanoma pakeisti sprendimą? Jis atvirai atsakė – ne. Ir netgi raštas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kuriai priklauso Skemų socialinės globos namai, ne ką šiuo atveju tepakeistų.

Kodėl neatsiklausė?
Labiausiai A. Jakšto ir aplinkinių gatvių gyventojus piktino tai, kad jie nebuvo informuoti apie tai, jog čia bus statomi grupinio gyvenimo namai. G. Girštautas į tai atsakė klausimu: „O jūsų kaimynas, kai perka gretimą sklypą, juk irgi jūsų neklausia, ar galima jį pirkti“. Pasak pašnekovo, informuoti kaimynų neprivaloma. Ir Skemų socialinės globos namai tą daro gera valia, suprasdami, kad greta šių žmonių teks gyventi, būtent į šią bendruomenę neįgaliesiems ir teks įsilieti. Todėl greta kitų kriterijų, renkantis vietą neįgaliųjų namams, buvo tai, kad čia gyvena jauna, pasaulio mačiusi bendruomenė, kuri bus atviresnė kitokiems žmonėms. Ir iš tiesų, kvartalo gyventojai ne kartą pabrėžė, kad jie šių žmonių nebijo.

Kas atsakys, jei...
Taigi, minėtame sklype bus statomi grupinio gyvenimo namai pagal tipinį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą projektą. Pasak G. Girštauto, šiuo metu vyksta projekto „pririšimas“ prie minėtojo sklypo. Toliau jau seks viešųjų pirkimų procedūros, ir jei viskas klostysis sėkmingai, tai jau apie Naujuosius metus galima tikėtis ir įkurtuvių. Name, planuojama, gyvens dešimt negalią turinčių žmonių. Jie bus ganėtinai savarankiški: lydimi socialinių darbuotojų eis į parduotuves, bažnyčią, įvairius lavinamuosius užsiėmimus. Sklype planuojama pasodinti sodą, įrengti daržą. Ne todėl, kad gyventojams stigtų daržovių ar vaisių, o todėl, kad jie turėtų kuo užsiimti. Kiek įmanoma delikačiau V. Kudirkos kvartalo gyventojai teiravosi, kokiomis ligomis sergantieji bus apgyvendinti jų kaimynystėje. G. Girštautas paaiškino: tai bus ramūs žmonės, pavyzdžiui, turintieji Dauno sindromą, sergantys senatvine demencija ar Alzheimerio liga. Socialinės globos namų direktorius pabrėžė: už auklėtinius dieną ir naktį asmeniškai atsakingas ir jis pats, ir socialiniai darbuotojai. Taigi, nėra ko baimintis. „Mes ir nebijome, kad jie ką padarys. Labiau bijome, kad jiems netyčia kas nenutiktų: nepakliūtų tamsioje neapšviestoje gatvėje po ratais, tamsoje neįkristų į kaimynų kūdras“, – prie saugumo klausimo grįžo kvartalo gyventojai. Jie neslėpė, kad naujuosius kaimynus sutiktų daug mieliau, jei vietoj savarankiškai nutiesto keliuko čia būtų normali asfaltuota gatvė, su žibintais, šaligatviais ir greitį ribojančiais kelio ženklais. G.Girštautas teigė, kad to galima prašyti rajono savivaldybės, suvienijus jėgas. „O ar ne geriau būtų, jei pirma atsirastų normali gatvė, kad tiems žmonėms būtų saugu?“ – klausė kvartalo gyventojai. Jie pageidavo, kad su jais susitiktų ir rajono vadovai.

Kodėl namas statomas, o ne perkamas?
Kvartalo gyventojai uždavė šį klausimą. Mat perkant namą, prie jo ir privažiavimas įrengtas, ir komunikacijos vietoje. G. Girštautas paaiškino, kad pirmasis namas grupinio gyvenimo namams Kęstučio gatvėje buvo išties nupirktas ir pritaikytas neįgaliųjų reikmėms. Socialinės globos namai jau buvo nusižiūrėję keletą tinkamų pastatų: vieną Topolių, kitą – Sporto gatvėje, sulaukė ir daugiau pasiūlymų. G. Girštautas neslepia: dideli dviaukščiai namai Rokiškyje nėra paklausūs, todėl jų savininkai ir skuba pasiūlyti savo būstą socialinės globos namams.
Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, dėl karantino sukeltos ekonominės krizės dabar laikosi kitos politikos: tokius namus ne pirkti, o statyti, taip gaivinant ekonomiką valstybiniu užsakymu.
Kokios tokių grupinės globos namų perspektyvos? G. Girštautas atviras: jei niekas nepasikeis, ilgainiui Rokiškyje reikės bent dešimties tokių namų. Taigi, plėtra neišvengiama. Be to, ir statyti jų bet kur negalima: tai būtinai turi būti miesto teritorija, be to, vienoje gatvėje negali būti dviejų tokių namų.