Nori konkretaus „Taip“ arba „Ne“ atsakymo: ar galima Rokiškio rajone sekmadienį pjauti žolę? PAPILDYTA (0)

Redakcijai paskambinęs Aivaras uždavė klausimą: „Ar galima sekmadienį Rokiškyje pjauti žolę?“. Sulaukęs atsakymo, kad galima iki tam tikros nustatytos valandos, kai dar neprasidėjęs ramybės laikas, vyras svarstė, kad tokie triukšmo apribojimai galioja viešosiose erdvėse, bet ne nuosavame kieme. O tada kilo ir daugiau įvairių interpretacijų...

Nuomonės išsiskyrė

Anot vyro, klausimas jam iškilo dėl to, kad kaimynas vis pagrasina iškviesti policijos pareigūnus dėl keliamo triukšmo, jei žolė Aivaro kieme šienaujama sekmadieniais. Anot kaimyno, to daryti – nevalia, nes draudžia savivaldybės tarybos priimtas sprendimas. Tik ar tikrai kaimynas teisingai interpretuoja galiojantį sprendimą?

„Rokiškio Sirena“ primena, kad prieš porą metų, kai Rokiškio rajono savivaldybės administracija rengė naujas triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles, tikrai buvo kalbama apie tai, jog vasaros metu (nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 1 d.) sekmadieniais ir švenčių dienomis tvarkyti teritorijas naudojant triukšmą keliančias priemones, pavyzdžiui: pjauti malkas ar žolę, bus draudžiama. Išlyga buvo padaryta tik būtinai su miesto tvarkymu susijusiai veiklai.

Tačiau dabar rajono savivaldybės oficialioje svetainėje, viešai prieinamų „Triukšmo prevencijos Rokiškio rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklių“ 13-ajame punkte nurodoma, kad: „Valyti, tvarkyti teritorijas, išvežti atliekas ar vykdyti kitą veiklą, naudojant triukšmą keliančias priemones (malkų, žolės pjovimas ir kt.), leidžiama darbo dienomis nuo 8 val. iki 22 val., šeštadieniais nuo 10 val. iki 18 val. Sekmadieniais ir švenčių dienomis darbai gali būti vykdomi, tačiau turi neviršyti leidžiamų triukšmo ribinių dydžių“.

Diskusija toliau...

O tyliosiose viešosiose zonose ir tyliosiose gamtos zonose judrius triukšmo šaltinius ir rankinius mechanizmus, keliančius triukšmą draudžiama naudoti: darbo dienomis nuo 22 val. iki 7 val., poilsio ir švenčių dienomis – nuo 18 val. iki 8 val. Teliko pasidžiaugti, kad redakcija pašnekovui pateikė teisingą atsakymą.

„Taisyklės reglamentuoja triukšmą viešojoje erdvėje. O žolė yra privačiame sklype. Situacija tampa kiek absurdiška, nes suprantam, kad garsas nesustoja ties tvora, bet tada matuojamas triukšmas kur: privačioje ar viešoje teritorijoje? Ir kas jį matuoja? Po truputį analizuojant, kyla skirtingų interpretacijų“, – šyptelėjo rokiškėnas domėdamasis, ar yra tarybos sprendimu reglamentuoti prietaisai, o gal mobiliosios programėlės, kuriomis matuojama ir kas tai daro?

Neaiškumų dar daugiau

Atsakydama į klausimą kaip žinoti ar prietaisas neviršija ribinių dydžių bei kur jie nurodyti, rajono savivaldybės Teisės ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė viešajai tvarkai Evelina Kazlauskaitė pirmiausia paragino žiūrėti gamintojo nurodytą triukšmo lygį (dB).

„Ant prietaiso (dažniausiai prie techninės informacijos ar CE žymėjimo) turi būti nurodytas garso galios lygis (dB). Įrenginio ribinius garso galios lygius reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva. Tačiau triukšmo prevencijos Rokiškio rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklėse nurodyti leistini triukšmo ribiniai dydžiai yra taikomi ne įrenginiui, o aplinkai, kurioje triukšmas sklinda“, – detalizavo pašnekovė.

Jos teigimu, matuoti triukšmo lygį Rokiškio rajone gali Nacionalinis visuomenės sveikatos centras bei savivaldybės administracija. Tačiau... Savivaldybė šiuo metu neturi galimybės išmatuoti prietaisų keliamo triukšmo (primename, kad taisyklės priimtos 2023 m. rugsėjo 28 d. – aut. past.). Pasak E. Kazlauskaitės, problema dėl triukšmo matavimų yra žinoma, tad svarstant, kaip visa tai įgyvendinti, buvo nuspręsta artimiausiu metu inicijuoti Triukšmo prevencijos Rokiškio rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklių pakeitimą. Analizuodama Aivaro situaciją, specialistė pabrėžė, kad triukšmą keliančius kaimynus pirmiausia derėtų informuoti asmeniškai, nes sprendimą dažnai pavyksta rasti geranoriškai pasikalbėjus.

Kodėl taip?

E. Kazlauskaitės pasiteiravus, ar teisiškai įmanoma skirti baudas, įspėjimus asmenims, kurie veikia-dirba savo privačioje valdoje, juk taisyklėse reglamentuojama triukšmo prevencija viešosiose vietose, pašnekovė atsakė, kad įmanoma.

„Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių 6.21. papunktis nurodo, jog: „Viešoji vieta – vieša erdvė (aikštės, skverai, parkai, gatvės, paplūdimiai, gyvenamųjų namų kiemai, viešasis transportas ir kita žmonių susibūrimui, poilsiui skirta vieta), į kurią turi teisę patekti visi asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai: gerbti kitų žmonių teises, jų nepažeisti, laikytis rimties, netrukdyti aplinkiniams“, taip pat Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsnio nuostata skamba taip: „Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymas ar pažeidimas“. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisiškai įmanoma skirti baudas, įspėjimus asmenims, kurie veikia-dirba savo teritorijoje, privačioje valdoje“, – reziumavo pašnekovė.

Gilyn į mišką, daugiau medžių

Tačiau, kaip pokalbio metu sakė ir Aivaras, gilinantis į taisykles, atsiranda dar daugiau klausimų ir interpretacijų. Šį kartą liko neaišku, kodėl gyvenamųjų namų (nedetalizuota daugiabučių ar privačių) kiemai buvo prilyginti viešosioms erdvėms – parkams ir paplūdimiams.

Tad Teisės ir personalo skyriaus vyriausiosios specialistės viešajai tvarkai paprašėme detalizuoti: parkuose, paplūdimiuose ir t.t, kas yra savivaldybės nuosavybė, lankosi gyventojai, miesto svečiai. Tačiau ką reiškia į tokius objektus „įsipynę“ gyvenamųjų namų kiemai (į kuriuos „turi teisę patekti visi asmenys“)? Ar tokia formuluotė suteikia teisę patekti į privatų kiemą? Ar čia visgi turima omenyje daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus, kur gyvena keliasdešimt žmonių ir kai žemės nuosavybės teisė nepriklauso nei vienam iš name gyvenančių asmenų, o yra savivaldybės žinioje?  

„Priklausomai nuo reglamentuojamo teisinio santykio ir teisės akto tikslo, viešoji vieta gali būti suprantama kaip vieta – teritorija, nuosavybės teise priklausanti valstybei ar savivaldybei – viešoji erdvė, arba kaip vieta ar teritorija, neatsižvelgiant į tai, kam ji priklauso nuosavybės teise, tačiau prieinama visuomenei, arba, kaip nurodoma teismų praktikoje, net kaip vieta, net ir priklausanti privačios nuosavybės teise, tačiau kurioje siekiama apginti visuomenės interesus ir dėl to ji laikytina viešąja vieta. Neteigiu, „kad į privatų asmens kiemą gali – turi teisę – patekti kas tik nori“ ir nelyginu privačios nuosavybės – asmeninio kiemo – su vieša vieta – paplūdimiu, parku. Bet tam tikrais atvejais, kai siekiama apginti visuomenės interesus, teisės aktą galima taikyti ir triukšmui, sklindančiam iš privačių valdų“, – į „gilesnius“ klausimus atsakė E. Kazlauskaitė.

Skundų padaugėjo

Rokiškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Robertas Krasauskas neslėpė, kad pastarąjį mėnesį, prasidėjus žolės šienavimui, pranešimų dėl savaitgalį žoliapjovių keliamo triukšmo tikrai sulaukė daugiau. Tačiau pareigūnas šyptelėjo, kad neskuba bausti ar rašyti protokolų, o kaimynus ragina sugyventi gražiuoju: „Suprantame, kad ramesniuose miegamuosiuose rajonuose triukšmas gali būti skardesnis ir dėl to, kad nesigirdi pašalinių garsų, pavyzdžiui, pravažiuojančių automobilių, kurių gausu centrinėje miesto dalyje. Tie, kurie darbuojasi kieme, tikrai triukšmauja ne piktybiškai ir tikrai ne naktimis. Gal kartais tiesiog neįvertina darbų apimties ir pasitaiko užtrukti jau prasidėjus ramybės laikui. O juk susitvarkyti namuose reikia“.

Pokalbio pabaigoje R. Krasauskas pasidžiaugė viešai iškeltu klausymu ir Rokiškio rajono gyventojams, prasidėjus vasarai, dar kartą primintomis triukšmo prevencijos taisyklėmis.