Nuo priešo pajėgų geltoni prieštankiniai jurginai nesaugo (13)

Pratybos Stiprus aukštaitis 2017 įgauna pagreitį. Pagal jų scenarijų Ūdijos pajėgos įsiveržė į Amberlando teritoriją. Įsiveržusių pajėgų sveikinimą Rokiškio pasienyje imitavo nedidelė specialiai parengta pratybų aktorių grupelė, pabandžiusi sutikti Ūdijos okupacinių pajėgų koloną. Nors mitinguotojai tenorėjo okupantams įteikti gėlių bei paprašyti atsakyti į kelis “Ūdija Yesterday” televizijos klausimus, gėlės atsidūrė ant asfalto. Tik dėl to, kad tai pratybų, o ne realus incidentas, tokia pat lemtis neištiko ir mitingo “dalyvių”. Jie dar kartą įsitikino: pasitikti okupantą su gėlėmis ir šypsenomis yra nebūtinai geras sumanymas. Gėlių žiedai gali būti per menka priedanga nuo priešo ginklų ir kovinių mašinų.

Ankstų šeštadienio rytą Juodupės prieigose išsirikiavo nedidelė grupelė Amberlando piliečių. Jų gretos ir negalėjo būti gausios: istorija rodo, kad šiose vietose priešas pasitinkamas kulkomis, o ne gėlėmis. Juk visai netoli mitingo vietos – Paduobio miškas, kuriame 1945-ųjų žiemą vykusiose aršiose kautynėse su sovietine armija galvas paguldė per 60 laisvės kovotojų.

“Mintinguotojai”, visgi pabandę megzti santykius su priešu, buvo nuvilti. Ūdijos “agresorių” kolonas atakuojant Amberlando pajėgoms, Ūdijos kariams nė motais buvo “sveikintojų” geltoni jurginai ir klausimai. Okupantų vadas nesiteikė pasirodyti nei mitinguotojams, nei žiniasklaidai. Pora mašinų pro mitingo dalyvius pravažiavo nesustoję. Aplinkiniuose miškuose vis arčiau poškėjo šūviai, taigi mitinguotojai rizikavo, kad priešas juos palaikys sabotuotojais, ir tiesiog į šią grupelę atidengs ugnį. Kas minutę augo rizika civiliams beginkliams žmonėms atsidurti kryžminės ugnies zonoje. Ir visa ši rizika – dėl kelių gėlių žiedų, kurie ant asfalto buvo sutraiškyti kovinių mašinų ratais. Ir dėl kelių klausimų, kurie taip ir liko be atsako...

Jei ši situacija būtų ne pratybos, o toji kolona būtų tikri priešai, o ne jų pajėgas imituojantys Lietuvos kariai, “mitinguotojų” likimas greičiausiai būtų liūdnas. Karys ar civilis, kuris pabandytų nors šiek tiek sukliudyti judančiai priešo kolonai, sukeltų bent menkiausią įtarimą, būtų tiesiog eliminuotas. Taigi, net menkiausias bandymas užmegzti draugystę su okupantu yra labai rizikingas.

Ne veltui instrukcijose civiliams “Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui” nurodoma, kad civiliai, krizės atveju pamatę priešo karinę techniką turėtų kaip įmanoma greičiau pasitraukti nuo kelio, jei reikia, traukiantis nuo kelio pėsčiomis.