Paskelbus apie nepaprastąją padėtį – diskusijos, kaip pasiruošti karo grėsmei (8)

Prezidento dekretu nuo 2022 m. vasario 24 d. 13 valandų 00 minučių iki 2022 m. kovo 10 d. 24 valandos 00 minučių įvedama nepaprastoji padėtis visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai padaryta, reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje. Be abejo, daugeliui Lietuvos gyventojų kilo nesaugumo jausmas ir karo grėsmės nuojauta. Viešojoje erdvėje pasirodė įvairių galimų ateities scenarijų bei patarimų karo grėsmės akivaizdoje. Paklausėme, ką patartų žmonėms mūsų rajono valdžios atstovai ir kaip jie vertina esamą situaciją – kilo pavojus Lietuvos gyventojams, ar ne.

Savivaldybės administracijos direktorius situaciją patarė aptarti su šeima

Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktorius, Ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas Andrius Burnickas patarė žmonėms nepanikuoti ir pirmiausia pasikalbėti su šeimos nariais, kaip elgtis, kilus grėsmei. Jeigu „už durų“ atsirastų grėsmė, reikėtų susiplanuoti įvairius variantus - ar būtų išvykstama ir kur išvykstama, nusipirkti kelioms dienoms atsargų, įvertinti, kas būtų, jeigu nutiktų blogiausias variantas ir karas atkeliautų iki mūsų. Pasak Ekstremaliųjų situacijų komisijos vadovo, visa ta situacija nebus valandos ar dviejų klausimas, viskas turėtų vykti palaipsniui ir turėtume matyti, kuria linkme krypstama. Pasak A. Burnicko, nacionalinėje medijoje yra nurodyti konkretesni veiksmai, kurių žmonės jau dabar galėtų imtis. Apie tai informuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Paklausėme, ar Rokiškyje yra numatytos slėptuvės gyventojams nuo galimo bombardavimo ar kitokios grėsmės.

- Slėptuvių, pritaikytų dideliam žmonių kiekiui, Rokiškyje neturime. Jeigu būtų vykdomi sprogdinimai ar apšaudoma, tai pirmas agresorių taikinys būtų centrinės valdžios įstaigos ar karinės bazės. Kiek stebiu situaciją, nepanašu, kad būtų taikomasi į civilinius gyventojus ir tai būtų masinio naikinimo karas. O jeigu vis tik atakos įvyktų, patarčiau slėptis rūsiuose, kurie yra viešosios paskirties pastatuose. Tai būtų mokyklos ir kiti stambesni pastatai. Taip pat manau, kad pirmiausia turėtų vykti gyventojų patraukimas nuo sienos, galima evakuacija į Vakarus. Dabar labiau aktualu kalbėti apie galimus tiekimo, ryšių sutrikimų atvejus. Jeigu kils grėsmė ir turėsime svarstyti apie evakuaciją ar slėptuves, prieš tai būsime informuoti atitinkamų tarnybų“, - informavo A. Burnickas.

Meras patarė nepanikuoti ir neužsiimti „saviveikla“

Nepaprastosios padėties įstatymo vykdymą valstybės teritorijos administraciniuose vienetuose užtikrina ir už tai yra tiesiogiai atsakingi apskričių viršininkai bei savivaldybių merai. Pasiteiravome, kokių priemonių žada imtis Rokiškio rajono savivaldybės meras Ramūnas Godeliauskas.

- Žmonėms patarčiau elgtis ramiai, santūriai. Mes neturime duomenų dėl tiesioginės grėsmės Lietuvai. Esame NATO aljanso šalis, mūsų pozicijos skiriasi nuo Ukrainos, todėl turime pasitikėti, kad esame saugūs. Sutinku, kad karinis nusikaltėlis yra nebeprognozuojamas ir tikėtis galime visko, tačiau pulti į paniką nereikėtų. Gyvenkime savo gyvenimą, dirbkime toliau. Sulaukime Seimo sprendimo dėl nepaprastosios padėties įvedimo, o iki tol turime nepanikuoti ir neužsiimti saviveikla. Tokie dalykai koordinuojami visos šalies mastu ir žmonės bus informuoti, kaip elgtis grėsmės atveju, - ramino žmones meras.

Vicemeras Tadas Barauskas: nereaguoti neišeina

Rokiškio rajono savivaldybės mero pavaduotojas Tadas Barauskas taip pat patarė laikytis rimties, tačiau išsakė suprantantis, kad dabar visiems neramu:

- Suprantu, kad nereaguoti į tai, kas vyksta, neišeina. Nerimo tikrai yra. Viliuosi, kad karinis konfliktas išsispręs kuo greičiau ir su kuo mažesnėmis aukomis. Savivaldybė išreiškė palaikymą Ukrainai, iškeldama vėliavą, surengdama palaikymo akciją, daugiau prisidėti neturime kaip. Dėl karo grėsmės sakyčiau, kad gal nereikia panikos ir šturmuoti „Maximą“ - esame „po skėčiu“, saugomi NATO, mūsų partneriai turi įsipareigojimus ir tikiuosi, kad jie bus vykdomi. Linkiu išlaikyti rimtį.

„Ne tada laikas ieškoti žvakių, kai nutrūksta elektros tiekimas“, - sako civilinės saugos specialistai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento patarimai:

Nepanikuoti bei pasirūpinti šeima pataria ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovai. Tik patarimas – vis tik apsirūpinti maisto produktų ir vandens atsargomis, vaistais, dokumentais, drabužiais, grynaisiais pinigais, degtukais...

„Bet kurioje situacijoje svarbiausia yra nepanikuoti. Kad galėtume  apsaugoti save ir savo  artimuosius įvairių nelaimių metu, tuo turime pasirūpinti iš anksto. Apie tai daug naudingos informacijos gyventojai gali rasti Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje Lt72, – sako  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda. – Su šeimos nariais reikėtų aptarti įvairias galimas situacijas. Juk ne tada laikas ieškoti žvakių, kai nutrūksta elektros tiekimas.“

Nors ir teigiama, kad be vandens galima išgyventi tris paras, o be valgio – visą savaitę, bet tikrai nė vienas nenorėtų atsidurti tokioje situacijoje, todėl mažiausiai trims paroms rekomenduojama pasirūpinti negendančiu, greitai paruošiamu maistu ir vandens atsargomis. Tai gali būti vartojimui paruošti mėsos, daržovių ar vaisių konservai, sriubos, vytinti ar džiovinti maisto produktai, konservuotos sultys ir kt. Reikėtų nepamiršti druskos, cukraus, prieskonių, arbatos, kavos ir didelio kaloringumo produktų (kruopų, riešutų, makaronų, šokolado).   

Vienai parai žmogui reikia apie  2-4 litrų vandens. Vandens atsargas geriausia laikyti plastikiniuose buteliuose, nes jie nedūžta, juos patogu pernešti.

Taip pat būtina pasirūpinti ir pirmosios medicinos pagalbos reikmenimis,  vaistais  bei higienos priemonėmis.

„Nepamirškite ir dokumentų, pasidarykite jų kopijas. Reikėtų pasirūpinti ir šiltais drabužiais, avalyne. Turėkite grynųjų pinigų, – pataria E. Geda. – O jeigu tektų ieškoti artimųjų, prireiktų ir jų nuotraukų. Taip pat reikėtų turėti nešiojamąjį radijo imtuvą, kad galėtumėte sekti besikeičiančią situaciją ir ją vertinti.“

Būtina turėti ir atsarginių elementų,  žiebtuvėlį, žvakių, degtukų. Juos geriausia laikyti  vandeniui atsparioje pakuotėje.

Nors apie grėsmę gyventojai būtų perspėti, reikia laikyti suruoštas kuprines

Kaip pataria Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovai, daiktus, kurių gali prireikti, jei tektų palikti namus, reikia sudėti į tam skirtą  kuprinę. Suruoštą nešulį rekomenduojama laikyti tokioje vietoje, kad  galėtumėte greitai paimti.

Be to, su šeimos  nariais  reikėtų sutarti, kur vienu ar kitu atveju susitiksite, jei būsite skirtingose vietose.  Pravartu numatyti kelis galimus variantus  – namuose,  lauke ar pas jums artimus žmones. Taip pat susitarkite, kur ir kada susitiktumėte, jeigu vieni nuo kitų pasimestumėte, kam iš jums artimų žmonių apie tai praneštumėte. Turėkite užrašytus jų adresus ir kitus kontaktinius duomenis.   

Apie susidariusią grėsmę gyventojai Lietuvoje yra perspėjami ne tik sirenomis, bet ir trumpaisiais pranešimais į mobiliuosius telefonus, jeigu nustatytas tokių pranešimų gavimas. Išgirdę kaukiančią sireną, gyventojai turi įjungti radiją ar televizorių ir išklausyti informaciją bei rekomendacijas. Išsami informacija apie situaciją būtų pateikta per Lietuvos televiziją ir radiją.