Pavasaris pats tinkamiausias laikas pasirūpinti šulinio vandens kokybe (4)

Artėjant Pasaulinei vandens dienai, kuri kasmet minima kovo 22-ąją, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento Rokiškio skyriaus specialistai primena, kad pavasarį svarbu išsitirti šulinio vandens kokybę, o sulaukus nepalankių tyrimų rezultatų – išvalyti ir tinkamai paruošti šachtinį šulinį naudojimui. Šulinio įrengimo ir priežiūros saugos reikalavimai yra nurodyti Lietuvos higienos normoje HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-513 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“.

Per 2016 m. Rokiškio rajone buvo ištirti 29 šachtiniai šuliniai, kurių vandenį naudoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus. Tyrimų rezultatų analizė parodė, kad beveik 21 proc. cheminiams rodikliams tirtų vandens mėginių neatitiko Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ reikalavimų (toliau - HN 24:2003). Daugiausiai chemiškai šuliniai buvo užteršti Rokiškio kaimiškojoje ir Juodupės seniūnijose (atitinkamai po 50 proc.), Rokiškio miesto seniūnijoje (33 proc.), Panemunėlio seniūnijoje (25 proc.), Obelių seniūnijoje (20 proc.). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento Rokiškio skyrius šulinių vandenis, kuriuos maistui vartoja nėščiosios ir naujagimiai iki 6 mėn. gavę asmens sveikatos priežiūros įstaigos informaciją  tiria nemokamai.
Gerti ir naudoti maisto gaminimui šulinio vandenį galima tik įsitikinus, ar jame esančių komponentų kiekiai neviršija HN 24:2003 nustatytų reikalavimų. Didesni nitratų ir nitritų kiekiai ypač pavojingi nėščioms moterims ir kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus, kurie yra ypač jautrūs nitratams, nes jų organizme nepakanka nitratus skaidančio fermento ir išsivysto methemoglobinemija, vadinamasis „pamėlusių kūdikių“ sindromas. Kūdikiams atsiranda pykinimas, vėmimas, dusulys, pamėlsta oda ir gleivinės. Sunkiais atvejais atsiranda traukuliai, kūdikis gali mirti. Žmogaus organizme nitratai gali sudaryti pavojingus sveikatai junginius, kurių dideli kiekiai gali sukelti net vėžinius susirgimus. Būtina prisiminti, kad nitritais ir nitratais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Šių cheminių medžiagų iš šulinio vandens nepavyksta pašalinti ir virinant.
Kaip ir kasmet Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija atliks šachtinių šulinių ir gręžinių vandens tyrimus balandžio mėnesio pabaigoje. Kviesime gyventojus pasinaudoti šia galimybe, kurios metu bus atliekami azoto grupės junginių tyrimai (nitritų, nitratų, amonio kiekio nustatymas). Vandens mėginį reikia atnešti švarioje 1,5 l talpos plastikinėje taroje. Tyrimų kainos nebus padidėjusios.