Po kelionės Rokiškio AP autobusu kilo klausimas: nemandagūs vairuotojai – vis dar norma? (0)

Kelionės viešuoju tarpmiestiniu transportu vis dažniau lietuviams tampa išimtimi, nei taisykle. Vertinant finansiniu atžvilgiu važiuoti autobusu kartais gal atsieitų netgi pigiau, tačiau kalbant apie komfortą – nieko nėra geriau, nei pačiam sau būti šeimininku. Juk priklausomybė nuo kitų asmenų neretai sugadina visą smagumą. Būtent taip jautėsi rokiškietė (vardas ir pavardė redakcijai žinoma – aut. past.), kuri po 30-ies metų pertraukos nusprendė pasimėgauti kelione autobusu, bet vietoj to parvykus panoro skambinti žurnalistams ir dalintis nemalonia patirtimi.

Nebevaldo emocijos

Praėjus keletui dienų po kelionės iš Vilniaus į Rokiškį kalbinta moteris šyptelėjo, kad pyktis po neigiamos patirties jau atlėgęs, tačiau tai nekeičia fakto – nemandagaus Rokiškio autobusų parko (AP) vairuotojo elgesio kelionės metu. Rokiškietė sakė turinti klausimų AP direktoriui ir juos užduodanti viešai, kad ir kiti keleiviai turėtų galimybę išgirsti atsakymus. Moteris nori sužinoti: ar nemandagūs autobusų vairuotojai šiais laikais yra norma? Taip pat: ar AP darbuotojai supažindinti su elementariais bendravimo principais?

„Birželio 12 d. keliavau iš Vilniaus į Rokiškį. Autobusu nevažiavau gal 30 metų, bet šį kartą sugalvojau, kad noriu pasimėgauti kelione. Deja, rezultatas – priešingas: grįžau suirzusi. To priežastis buvo nemandagus vairuotojas. Pasirodo, tai – vos ne norma, kadangi šalia sėdėjusi keleivė iš Utenos tuo nesistebėjo ir sakė, kad kai tik važiuoja Rokiškio AP autobusai, visi vairuotojai būna pikti“, – nuostabos neslėpė pašnekovė.

Jos teigimu, vairuotojas grubiai kalbėjo su žmonėmis, nebuvo linkęs keleiviams pagelbėti ir per tris su puse valandos trunkančią kelionę dviem iš jų net neleido nueiti į tualetą miestų stotyse.

Su detalėmis

Rokiškietę šokiravo situacija, kai Molėtų autobusų stotyje sustojęs vairuotojas (pašnekovė pagarsino jo pavardę – aut. past.), kol keleiviai lipo, neleido važiuojančiajai nueiti į WC sakydamas, kad nestovės ir nelauks, nes ir taip vėluoja. Nors į Rokiškį, jos teigimu, atvyko net anksčiau numatyto laiko.

„Utenoje gamtos šauksmas ištiko kitą keleivį. Jam irgi nepasisekė išprašyti luktelėti. Norėtųsi susižinot: nejau nėra numatytų kelionės „pauzių“, nors 5-10 min., kad per pusketvirtos valandos trukmės kelionę žmogus bent kartą galėtų nueiti į tualetą?“, – klausimą AP direktoriui adresavo moteris.

Pokalbio eigoje moteris iškėlė ir kitą – ar Rokiškio AP vairuotojai yra supažindinti su etikos principais: „Prie Santariškių klinikų į autobusą lipo žmonės, o jis griežtai kalbėjo, kad priimami tik važiuojantys į Rokiškį. Na, čia gal galima pateisinti, nes autobusas – nedidukas, o pavažiuoti gal nori ir kiti. Kita situacija: viena keleivė turėjo didesnį krepšį, norėjo jį padėti į bagažinę ir paprašė vairuotojo pagalbos. Bet sulaukė grubaus atsakymo, kad dėtųsi jį po kojomis – vietos yra... Na, ne toks turėtų būti viešąsias paslaugas teikiančių žmonių elgesys ir klientų aptarnavimas“.

Komentaro sulaukė ir pati

Keleivė sakė girdėjusi, kaip į senjoro klausimą pro kur į Rokiškį suka šis autobusas, vairuotojas atsakė irgi klausimu: „Koks skirtumas, kur sukam?“, o pati nepatenkinto vairuotojo komentaro sulaukė suskambus jos telefonui.

„Aš telefoną laikiau rankoje, nes laukiau skambučio. Kai ėmė skambėti, vairuotojas atsisuko ir nustebusiu tonu paklause: „Kas čia per garsas, kodėl taip garsiai?“. Taip, skambėjimas buvo nustatytas visu garsu, nes prieš tai buvo triukšmas, bet telefonas skambėjo vos keletą sekundžių. Ar mes bažnyčioje, ligoninėje, kad negalėtume naudotis telefonu?“, – šį kartą dėl darbuotojų pasirinkimo klausimą uždavė moteris: kaip direktorius renkasi vairuotojus ir ar reaguoja į keleivių skundus dėl jų elgesio?

Trumpai ir paprastai

Rokiškio AP direktorius Linas Brekys sakė, kad sunku komentuoti situaciją, kai joje nedalyvauji, nematai ir negirdi, tad tiesiog atsakė į jam pateiktus keleivės klausimus.

Pirmiausia reagavo į pastabą dėl nemandagaus bendrovės darbuotojo elgesio: „Kai kalbam apie Vilniaus maršrutą, dabartinė situacija – kelio remontai, nenumatyti apvažiavimai, vėlavimas ir kiti iššūkiai, kurie nuo vairuotojo nepriklauso – kelia papildomo streso ir įtampos vairuotojams. Negaliu nei kaltinti, nei teisinti, nes tikrai girdžiu jų balsuose daug įtampos. Tiesiog visiems reikia įvertinti ir kasdienybės faktus: nuotaikas namuose ir darbe, darbo grafikus, nuo to nepabėgsim. O ir keleivis keleiviui nelygus, tad kalbėdami su vairuotojais visada bandom rasti kompromisus situacijoms“.  

Komentuodamas vairuotojų pasirinkimą, A. Brekys tik šyptelėjo, kad pirmiausia jų turėtų būti pakankamai, kad galėtų vykdyti išskirtines atrankas. O norint turėti tokią prabangą – eilę laukiančiųjų – direktorius sakė turėtų siūlyti atlyginimus, didesnius nei rinkoje... To, deja, daryti neleidžia finansinės galimybės.

Apie WC

Tualeto klausimas, anot parko direktoriaus, gali būti vertinamas dviem aspektais: „Maršrutinis transportas važiuoja pagal grafiką ir jei grafike nėra numatytas ilgesnis stovėjimas, nei reikalinga keleiviams įlipti-išlipti, vairuotojas negali laukti. Transportas yra atsakingas vežėjų kodeksui, kuriame numatyta, kad vairuotojas neturi teisės nei anksčiau išvažiuoti, nei vėliau atvažiuoti. Jei maršruto grafike numatyta 10-15 min. stovėjimo pertrauka kažkurioje stotyje, vairuotojas privalo pasakyti keleiviams, kad dabar tiek laiko neišvyks iš stotelės. Jei nėra – neturi teisės stovėti. Bet, žinoma, visai kita yra žmogiškumas...“.