Prakalbo apie Lietuvos kulinarinio paveldo muziejaus perkėlimą į Rokiškį – patalpų klausimas tarp aktualiausių (0)

Vilniuje veikiantį Lietuvos kulinarinio paveldo muziejų svarstoma perkelti į Rokiškį. Šią savaitę Rokiškio rajono savivaldybės vadovai kartu Rokiškio krašto muziejaus atstovais lankėsi Vilniuje, apžiūrėjo kulinarinio muziejaus ekspoziciją, susitiko su verslininku ir kolekcininku Vaclovu Kontrausku.  

Detalių neaptarinėjo

„Tai buvo pirmasis susitikimas ir pokalbis, pakviečiau Rokiškio delegaciją, kad susipažintų su muziejumi, savo akimis pamatytų, kas tai yra. Kaip supratau, jie liko patenkinti ir sužavėti. Turbūt mūsų ir Rokiškio r. savivaldybės požiūriai sutampa, bet apie jokias detales nebuvo net kalbos. Sprendimai ir konkretumas bus ateityje. Negalima tikėtis, kad po pirmo susitikimo viskas spręsis ir į visus klausimus bus atsakyta“, – kalbėjo Lietuvos kulinarinio paveldo muziejaus įkūrėjas Vaclovas Kontrauskas. Verslininkas ir kolekcininkas sako, kas Rokiškio kraštas jam nėra svetimas,  Rokiškio rajone jis praleidžia nemažai laiko – turi čia sodybą, šiame krašte gyvena žmonos mama. Savo sodyboje Laibgaliuose kolekcininkas yra įkūrę tautodailės ir liaudies buities muziejų.

Rokiškis ne svetimas

V. Kontrauskas kartu su žmona Henrita Kontrauskiene vienintelį Lietuvoje kulinarinio paveldo muziejų įkūrė 2015 m. gegužės mėnesį. Oficialiai muziejaus steigėjas – judviejų šeimos įmonė UAB „Ida Basar“. Unikaliame muziejuje – tūkstančiai vertingų eksponatų. Anot kolekcininko, yra marcipanų, šokolado, duonos, alaus, kavos muziejai ir ekspozicijos, bet tokio, kuris apimtų kulinarinį paveldą, analogų pasaulyje mažai, nekalbant jau apie Lietuvą. „Maistas – labai didelė žmogaus gyvenimo dalis, tai sudaro ir valgymo aplinka: baldai, paveikslai, skulptūros, stalo sidabras, porcelianas ir visi kiti dalykai. Mūsų didikų – Žygimanto Senojo su Bona Sforza ir Žygimanto Augusto su Barbora Radvilaite valgomieji buvo garsūs visoje Europoje savo puošnumu, turtingumu. Valgomieji atspindėjo mūsų kunigaikščių, bajorų kultūrą ir turtą. Netgi Rokiškyje, krašto muziejuje puikiai išsilaikęs mebliuotas Tyzenhauzų valgomasis, tik indų, įrankių išlikę nedaug, bet matosi buvęs grožis ir didybė“, – kalbėjo V. Kontrauskas.

Sulauktų susidomėjimo

Pašnekovas neabejoja, kad kulinarinio paveldo muziejus Rokiškyje pritrauktų daug žmonių. Didelio susidomėjimo sulaukė dar 2019-aisais, kai Rokiškis tapo Lietuvos kultūros sostine, V. Kontrausko, kaip šio krašto ambasadoriaus surengta paroda „Kava, arbata ir ne tik...“ iš Lietuvos kulinarinio paveldo muziejaus kolekcijos. Mintis apie kulinarinio paveldo muziejaus persikėlimą atsirado sprendžiant klausimą dėl patalpų. „Vilniuje mes nuomojamės patalpas iš savivaldybės, su buvusia ir dabartine Vilniaus valdžia sutariame šiaip sau, būtent dėl tos priežasties pradėjome svarstyti dėl mūsų muziejaus ateities. Buvo visokių variantų ir pasiūlymų bei norų, bet pasitarėme su žmona ir nusprendėme, kad mums priimtiniausia vieta būtų Rokiškis“, – kalbėjo kolekcininkas, su Rokiškio krašto muziejumi ryšius užmezgęs dar tuomet, kai jam vadovavo Nijolė Šniokienė.   

Jautrūs temperatūros svyravimams

Pasak V. Kontrausko, patalpų klausimas aktualus, tačiau nei dėl jų, nei dėl muziejaus statuso su Rokiškio rajono vadžia kol kas detaliau nebuvo kalbėta. Šiuo metu muziejus įsikūręs 400 kv. m ploto patalpose, anot pašnekovo, tai minimali erdvė ekspozicijai. Jeigu kolekcija būtų perkeliama, pirmiausiai reikėtų rasti tinkamas patalpas. Pasak V. Kontrausko, jos turi būti tvarkingos, nes muziejuje sukaupti unikalūs XVIII–XIX a. baldai, 2000 kulinarinių knygų, meniu, paveikslų, kitų daiktų, kurie jautrūs aplinkos pokyčiams, jiems reikalinga atitinkama temperatūra, kad drėgmė neviršytų normų. Tik porcelianas nebijo temperatūros svyravimų.

Aistra ir ivesticijos

Paklaustas, kaip pavyko surinkti įspūdingą kolekciją, V. Kontrauskas išskiria du dalykus: kolekcionavimo aistrą ir investicijas. 1990 m. jis su šeima atidarė antrą Lietuvoje privatų (po „Stiklių“) restoraną. „Uždirbome, investavome į eksponatus. Aš, kaip kolekcininkas, turiu tokią priklausomybę, mama tai pastebėjo nuo mažens. Buvau smalsuolis, prašydavau, kad man leistų eiti į palėpes, kaip žinia, ten padėdavo visus nereikalingus daiktus. Aš jų prisirinkdavau ir klausdavau, ar galiu pasiimti. Man sakydavo: „Vaikeli, pasiimk, niekam čia nereikalinga“.

Ar kolekcionavimo aistra per kelis dešimtmečius neišblėso? „Jokiais būdais. Negaliu sustoti“, – tvirtina kolekcininkas.

Gali įvykti šiemet

Rokiškio rajono savivaldybės meras Ramūnas Godeliauskas, paklaustas dėl galimo ekspozicijos perkėlimo sakė, kad tai labai realūs svarstymai. „Turime pagalvoti apie patalpas, kur galėtume tą muziejų įkurdinti, tada derintis su muziejaus savininkais ir sėsti prie  derybų stalo dėl muziejaus perdavimo, pardavimo, nuomojimo ar perleidimo. Tai piniginiai reikalai, jie laukia ateityje. <...> Tikiu, kad visa kolekcija gali atsirasti Rokiškyje, manau, kad tai gali įvykti dar šiais metais“, – sakė rajono vadovas. Pasak mero, tai labai įspūdinga kolekcija, vertinga ir istorine prasme. 

Centriniai rūmai atpuola

Rokiškio dvaro centriniuose rūmuose nėra galimybės patalpinti tokios gausios kolekcijos, tačiau svarstoma apie kitas patalpas. „Lieka susiderinti su muziejininkais, kaip viską perdėlioti, kad niekas nenukentėtų. Jeigu viskas pavyks, bus remontuojamos naujos erdvės, kol kas viskas yra svarstymų, skaičiavimų lygmenyje“, – sakė R. Godeliauskas.