R. Čepulis: „Juk parduotuvėje nevagiami batonai ar bandelės dėl to, kad žmogus neturi ko valgyti“ (0)

Publikuota: 2023-12-09 Kategorija: Aktualijos
R. Čepulis: „Juk parduotuvėje nevagiami batonai ar bandelės dėl to, kad žmogus neturi ko valgyti“
Kristinos Ramanauskaitės nuotr. / Pasak R. Čepulio, dažnai parduotuvėse vagystes vykdo vadinami „gastrolieriai“ atvykę iš kitų rajonų

Vagystės vienas dažniausiai padaromų nusikaltimų. Vieni ilgapirščiai „specializuojasi“ prekybos centruose, kiti, ieškodami lengvo grobio, šmirinėja po įstaigas, negyvenamas patalpas ar miškus. Situaciją Rokiškio rajone apžvelgė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato viršininkas Rimantas Čepulis.

- Kiek vagysčių įvykdyta šiais metais (per 10 mėn.), ar jų daugėjo, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu?

- Per 10 mėn. įvykdytos 53 vagystės  (LR BK 178 str.), 2022 m. per tą patį laikotarpį – 55. Stebimas nežymus šių nusikalstamų veikų mažėjimas (3,6 %)

Iš 53 vagysčių ištirtos 25, tai sudaro 47,2 proc. (pernai buvo ištirta 30,9 proc.)

2023 m. įvykdytos 3 automobilių vagystės, visos jos ištirtos, įtariamieji nustatyti.

Ištirtos 4 vagystės, kai metų pradžioje Kupiškio rajono gyventojai Kriaunų kaime vykdė vagystes, įsibraudami į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas. Vagiama buvo viskas iš eilės, kas pasirodė vertingesnio. Pavogtų daiktų vertė – daugiau nei 4000 Eur.

Nemažas kiekis vagysčių, kai žala neviršija 150 Eur, kvalifikuojamos kaip administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 str., įvykdytos 176 tokios vagystės, nustatyti 156 tai padarę asmenys.

- Iš kur dažniausiai pasisavinamas svetimas turtas (iš ūkinių pastatų, butų, automobilių, prekybos centrų)? Ar keičiasi vagysčių pobūdis? Kokie daiktai vagiami?

- Rokiškio rajone per 2023 m. sausį-spalį didelių vagysčių svyravimų nėra. Iš statistinių duomenų matyti, kad truputį padidėjo vagysčių iš įstaigų, ūkio subjektų ir iš negyvenamų patalpų skaičius, o mažėja vagysčių iš atvirų vietovių, gyvenamų patalpų ir iš (arba nuo) transporto priemonių. Padaugėjo prekių vagysčių iš prekybos centrų. Iš prekybos centrų dažniausiai vagiami alkoholiniai gėrimai, kvepalai, smulkesni, bet brangesni daiktai, kuriuos lengva paslėpti vagiant ir kuriuos galima lengviau parduoti.

Pasitaiko medienos vagysčių, nes ne kiekvienas miško savininkas dažnai lankosi savo miške. O kai nuvykęs pamato iškirstus medžius, jau būna praėję nemažai laiko.

Gaunama nemažai pranešimų, kad išgertuvių metu dingo pinigai, telefonas ar pan. Dažnai tikslinant šių įvykių aplinkybes, paaiškėja, kad susirinkusios kompanijos dalyviai būna tiek neblaivūs, kad neprisimena, kai paduoda kažkam pinigus, kad dar nupirktų alkoholio, keičia daiktus į alkoholį ir pan. Būna, kad susitinka vartoti alkoholio kompanija asmenų, kurie net vienas kito nepažįsta ir po to pasigenda pinigų, o net nežino su kuo gėrė, tik vardą arba pravardę, arba, kaip patys pasakoja: „Nepažįstu, žinau tik jo „kličką“…

- Paminėkite šiais metais įvykdytas stambesnes vagystes, kai gyventojai patyrė didžiausius nuostolius. Kas įvykdė nusikaltimus – vietiniai, atvykstantys asmenys (ne rajono gyventojai)?

Tai jau minėtos apie vagystės Kriaunų kaime, kai Kupiškio rajono gyventojai, kurie ankščiau nėra teisti, vykdė vagystes, įsibraudami į gyvenamąsias ir negyvenamas patalpas.

Obelių seniūnijoje iš gyventojo ūkinio pastato pavogta įvairių daiktų už 1300 eurų, vyksta tyrimas. Vagystes daugiausia vykdo vietiniai, bet netrūksta ir nevietinių. Dažnai parduotuvėse vagystes vykdo vadinami „gastrolieriai“ atvykę iš kitų rajonų, tikėdamiesi, kad jų nepažins ir nebus galimybės nustatyti. Policijos pareigūnai, jei nenustato įtariamųjų, vaizdo įrašais pasidalija su kitų rajonų pareigūnais ir įtariamieji būna nustatyti. Kartais paaiškėja, kad jie vykdė vagystes keliuose rajonuose ir ne kartą.  Paskutinės vagystės dėl prekių iš kaimo parduotuvių buvo įvykdytos solidaus amžiaus vyro, kuris važinėjo per rajonus ir vogė iš parduotuvių.

Nustatyti pažeidėjus padeda įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, apsaugos darbuotojai.

- Ar dažnai vagystes pakartotinai įvykdo asmenys, anksčiau jau už tai bausti?

- Vagystes iš parduotuvių vykdo dažniausiai ne kartą bausti ir teisti asmenys.

Iš visų, už įvairias nusikalstamas veikas (ne tik vagystes) per 2023 m. 10 mėn. patrauktų baudžiamojon atsakomybėn asmenų, 18 buvo ankščiau padarę nusikalstamas veikas.

- Kiek  vagysčių įvykdoma mieste? Kokiose seniūnijose gyventojai nukenčia dažniau?

- Negalima išskirti ypatingai miesto ar kaimo vietovių. Kadangi žmonių koncentracija, įstaigų, prekybos centrų didesnė mieste, tai ir nusikalstamų veikų skaičius mieste didesnis. Dalis vagysčių – tai vagystės iš prekybos centrų, o centrai tik Rokiškio mieste. Taip pat vykdomos vagystės iš degalinių, kai už kurą nesusimokama.

- Ar šiemet registruota plėšimų?

- Neregistruota.

- Vagystės sudaro didelę dalį visų padaromų nusikaltimų. Kas lemia jų skaičiaus svyravimus?

- Vagystė vertinama ir atpažįstama kaip nusikalstama veika jau buvo žinoma net senovės Romoje, Dvylikos lentelių įstatymuose, 450 pr. m. e. Romoje parengtame įstatymų rinkinyje. Tad vagystė, kaip tam tikras reiškinys, kaip tam tikra nusikalstama veika – buvo, yra, ir, deja, tikriausiai bus. Žinoma, su laiku keitėsi priežastys, objektai, bet ji išliko tam tikroje formoje. Ta forma nuolat kinta ir daugiau svetimo turto pagrobimų persikelia į elektroninę erdvę ir kvalifikuojami jau kaip sukčiavimai, tik objektas liek tas pats – svetimas turtas.

Kas lemia vagystes, tikrai negalime vienareikšmiškai atsakyti ir čia susipynę ekonominiai, socialiniai, teisiniai, kultūriniai reiškiniai ir įvairių kitų. Žinoma, dalinai vagystes lemia ekonominė situacija, bet tik labai dalinai. Juk parduotuvėje nevagiami batonai ar bandelės dėl to, kad žmogus neturi ko valgyti… Dažniausiai vagiami alkoholiniai gėrimai arba prekės, kurias galima parduoti ir po to pirkti alkoholio ar narkotinių medžiagų. Nemaža dalis įtariamųjų yra žmonės, kurie turi tam tikrų priklausomybių nuo alkoholio ar narkotikų, tada ta maisto prekių arba alkoholio vagystė leidžia finansuoti savo priklausomybę. Kai kurie jų eina į parduotuves vagiliauti kaip į darbą – pagaus – negerai, o nepagaus – pasisekė. Jei nepasisekė šiandien, gal pasiseks rytoj…

Vis dar vagiami nesaugiai padėti daiktai, vagys aplanko negyvenamas sodybas, apžiūri sandėliukus ir kitas vietas. Visada vagys pasirinks vietą, kur mažiau priežiūros, kur mažesnė rizika būti „pagautam“. Palikti be priežiūros daiktai taip pat gali suvilioti ilgapirštį.

Policijos pareigūnai naudodamiesi proga nori priminti Rokiškio rajono gyventojams, kad ir patys turime rūpintis savo turto apsauga, įsirengti prie namų vaizdo stebėjimo kameras. Jos tikrai efektyviai padeda pareigūnams nustatyti pažeidėjus. Patartina drausti turtą. Vertinguose didesniuose daiktuose įsidėti GPS siųstuvus (jie tikrai nebrangūs, bet efektyvūs), kad daikto vagystės atveju, būtų galimybė gauti informaciją kur tas daiktas yra ir kt.

Savo daiktus siūlome pažymėti, identifikuoti, nes taip lengviau daiktą surasti ir grąžinti nukentėjusiam asmeniui. Daiktus gali pasižymėti kiekvienas asmuo platformoje pazymetas.lt.

Nereikia pamiršti ir gyvo žmogaus pagalbos, kuris tikrai gali pastebėti svetimus žmones, kurie atvyko į Jūsų kaimą, prie sodybos ar namo. Todėl gyvenimas „Saugioje kaimynystėje“ nėra tik šūkis ar programa, tai elementarus kaimynų bendradarbiavimas, prižiūrint vienas kito turtą, pastebint įtartinus asmenis, automobilius, o įvykus vagystei tokia informacija padeda policijai ištirti nusikalstamas veikas. Vagys tikrai vengs vietų, kur yra vaizdo kameros, kur budrus kaimynas per langą ar tvorą pasižiūri į kaimyno kiemą ir atsitiktinai ar neatsitiktinai užėjusio, ne vietinio paklausia, ko ieško, pas ką atvyko ir pan.

- Daugėja sukčiavimo atvejų. Kokiais būdais pasisavinamas turtas?

- Tai elektroninis sukčiavimas, investavimas, prekyba, romantinis sukčiavimas ir kiti būdai išvilioti iš gyventojų pinigus ir asmens duomenis.

Šiais metais pagausėjo sukčiavimo atvejų, kai vyksta pirkimo-pardavimo sandoriai. Pirkėjas moka pinigus už prekes suradęs jį dominantį skelbimą, tačiau prekių negauna arba gauna jas mažesniais kiekiais ar prastesnės kokybės. Žmonės lengvabūdiškai perveda pinigus, dažnai ir nemažas sumas visiškai nepažįstamiems asmenims už kažkokį „galimai parduodamą“ daiktą. Ir jo nesulaukę, kreipiasi į policiją.

Pasitaiko, kad siunta gaunama, bet siuntoje randami ne tie daiktai, už kuriuos sumokėta.  Tokiems atvejams rekomenduotina naudotis paslauga „Siunta su išperkamuoju mokesčiu“, t. y. kai už pirkinį pinigai sumokami atsiimant siuntą. Gavėjas, prieš atsiimdamas siuntą su išperkamuoju mokesčiu ir sumokėdamas pinigus, būtinai turėtų paprašyti pašto darbuotojo išpakuoti siuntą ir parodyti joje esančius daiktus. Jei siuntos turinys ar daiktų kokybė neatitinka pirkėjo žadėtosios, siunta bus grąžinta siuntėjui, o pirkėjas nepraras pinigų.

Dar vienas daug kam girdėtas sukčiavimo būdas: įmonė, žadėdama didelį pelną, siūlo investuoti, pirkti akcijas ir pan. Paprastai aukos suviliojimui, sukčiai pasinaudoja netikra statistika, į „reklamas“ įdedamos žymių žmonių nuotraukos, dirbtinai „išpučiama“ paslėpta istorija, pvz. „… paaiškėjo, kaip Valinskas gavo didžiulį pelną….“ ir pan.

Tad būkite budrūs, kilus abejonėms, pasitarkite su šeimos nariais, draugais, kaimynais, paskaitykite komentarus, pasidomėkite kitais skelbimais (dažnai tas pats asmuo talpina kelis skelbimus, prisistato skirtingais vardais, o daiktas ir sąskaita yra tie patys). Svarbiausia – neskubėti.  Kilus abejonėms taip pat galima pasikonsultuoti su pareigūnais, o nukentėjus – pranešti pagalbos telefonu 112 (visą parą).

Feisbuko paskyroje „Rokiškio policijos bendruomenės pareigūnas“ Rokiškio rajono policijos pareigūnai skelbia daug įvairios informacijos, patarimų apie įvairius apsisaugojimo būdus, todėl reikėtų apsilankyti šiame puslapyje ir susipažinti su informacija.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video