Rokiškio rajono savivaldybėje mažėja gyventojų: ar reikia išsigąsti? (14)

Lietuvos statistikos departamento domenimis per 2017 – uosius metus gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo 1,33 procentais. Rokiškio rajono savivaldybėje 2017 m. sausio 1 d. užregistruota 30451 gyventojų, o 2018 m. sausio 1 d. – 29488 gyventojų. Vis dėlto, ar vertėtų sunerimti?

Niekas žmonių prievarta už rankos nelaikys

„Gyventojų mažėjimo tendencijos galima tikėtis ir ateityje. Reikia priimti faktą tokį, koks jis yra – neraudoti ir per daug nesidžiaugti. Niekas negali žmonių paimti už rankos ir per prievartą sulaikyti. Būkime sąžiningi – sienų neuždarysime. Žmonės išvyksta, sodybos tuštėja, bet jie nepraranda savo identiteto, lieka lietuviais. Svarbiausia – atverti langus ir leisti skristi, bet nepamiršti atidaryti durų, jei jie norėtų sugrįžti į savąją tėvynę, kuri jų laukia,“ – kalbėjo rajono savivaldybės meras Antanas Vagonis.

Jis mano, kad kovą su užsienio šalimis dėl darbuotojų rokiškėnai pralaimi. „Šiandien mes negalime suvilioti dideliais atlyginimais ar išskirtine aplinka. Švedija, Norvegija, Vokietija tai siūlo. Vadinasi, mes turime priimti realybę tokią, kokia ji yra ir vertinti tuos, kurie pasilieka,“ – kalbėjo A. Vagonis. Be viso to, jis pritartų ministerijos kūrimui, kuri būtų atsakinga už svetur gyvenančius žmones. „Su išvykusiais reikia komunikuoti, rūpintis, dalintis tuo, kas vyksta mūsų šalyje,“ – teigė meras.

Rajono vadovas įstikinęs, kad emigracijos banga nėra didelė. „Mano žiniomis, prieš du metus iš Rokiškio rajono išvyko apie 520 žmonių, o atvyko apie 220 žmonių. Praėjusiais metais išvyko apie 760 – 780 žmonių, o atvyko apie 500 žmonių. Taigi, skaičiai nėra gąsdinantys, nes yra ne tik emigruojančių, bet ir grįžtančių. Vis dėlto, jei „Rokiškio sūris“ dėl gyventojų mažėjimo ateityje nebeturės darbuotojų, imsis robotizavimo – sprendimas visada yra,“ – kalbėjo A. Vagonis.

Kultūriniai mainai su Vakarais – naudingi

Vagonis džiaugiasi, kad neemigruojama į Rusijos pusę. „Žmonės renkasi vakarietišką kultūrą, todėl keičiasi jų požiūris į mokesčius, verslą. Naujieji verslininkai supranta, kad kiekvienas projektas yra ne tam, kad užsidirbtum didelį pelną, o kad pasidalintum jį su darbuotojais. Verslininkas turi uždirbti maždaug dešimt procentų daugiau už savo darbuotojus, nes jie atneša pelną. Vakarų šalys šiuo principu vadovaujasi, todėl turime mokytis ir mes,“ – kalbėjo Rokiškio rajono meras.

Vagonio nuomone, mes esame kosmopolitiški: beveik nėra žmonių, kurie nemoka anglų kalbos, stereotipiškai nebežiūrima į užsieniečius, vyksta kultūriniai mainai – lietuviai išvyksta į užsienį, o užsieniečiai – į Lietuvą.

Jei bus kuriamos naujos darbo vietos, žmonės neskubės išvykti

„Ši problema yra visose savivaldybėse – mes nesame išskirtiniai. Vis dėlto, laikomės neblogai, nes turime verslo įmonių. Emigracija mažėtų, jei kurtume naujas darbo vietas. Galimybių yra daug – svarbu neapsileisti ir išlaikyti stambiuosius darbdavius,“ – kalbėjo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų Rokiškio skyriaus pirmininkas Andrius Burnickas.

„Nesmerkiu išvažiuojančių žmonių, kurie nesėdi vietoje, ieško galimybių. Jie įgyja patirties, praplėčia akiratį, pamato pasaulį, kitokius darbo santykius. Labiausiai gaila išsimokslinusių žmonių – informacinių technologijų specialistų, gydytojų, kurie užsienyje dirba nekvalifikuotą darbą ir pamiršta savo proto galimybes,“ – kalbėjo Rokiškio rajono savivaldybės tarybos narė, istorikė Diana Meškauskienė.

Verslininkai bijo konkurencijos

„Išlipome iš 2008 m. finansinės krizės, bet atlyginimai žmonėms neauga. Socialinė atskirtis didėja – išnaikintas vidurinysis sluoksnis, labai turtingų turime mažą procentą, o socialiai remtinų – be galo daug. Į Rokiškio rajoną nepritraukiama investicijų, trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Gali būti, kad vietos verslas nori mokėti mažus atlyginimus, o didesnį pelną pasiimti sau. Smulkus verslas mūsų rajone remiamas, tačiau paskatos trūksta. Naujiesiems verslininkams aplinka konkurencijai nėra geranoriška, nes stambieji verslininkai konkurentų nenori,“ – kalbėjo D. Meškauskienė.

Jauni žmonės, D. Meškauskienės nuomone, bėga ir nuo sovietizmo, kurio apraiškų pas mus vis dar yra: netolerancija, darbuotojo ir darbdavio žeminantys santykiai. „Neatsisakome „kėdės sindromo“ – vertiname žmones pagal jų užimamą padėtį,“ – kalbėjo D. Meškauskienė.

„Dvidešimto amžiaus pradžioje Lietuvos nebuvo: kaimai tuštėjo, bažnyčiose lankėsi tik senyvo amžiaus žmonės, nemažai emigravo į Ameriką, tačiau Lietuva neišnyko, o, atvirkščiai, susikūrė, paskelbė Nepriklausomybę. Juodo scenarijaus nerašau ir tikiu, kad žmonės sugrįš. Svarbiausia – jausti atsakomybę, domėtis, dalyvauti valstybės valdyme ir protingai išsirinkti naują valdžią,“ – kalbėjo D. Meškauskienė.

Žmonėms nepatogu kaskart važinėti į didžiuosius miestus

Energetikos inžinierius, Rokiškio rajono savivaldybės tarybos narys Virginijus Lukošiūnas situaciją mato kaip globalią valstybės antiregioninę politiką. „Valstybinių įstaigų koncentracija didžiuosiuose miestuose yra labai ydinga, žmonėms nepatogu – nelieka elementariausių paslaugų. Pats dirbu energetikos inspekcijoje, važinėju į Panevėžį, o klientai seka iš paskos net pačiu mažiausiu reikalu.

Žinoma, motyvuojama, kad viską galima pasidaryti internetu, bet, pripažinkim, rajone mažiausiai trečdalis gyventojų neturi interneto. Pasisakymai, kad tam yra viešosios prieigos, t. y. bibliotekos, skamba neįtikinamai. Kokia nauda močiutei iš interneto, jei savo telefonu ji negali suvesti paprasčiausio numerio? Pavyzdžiui, Suvainiškio gyventojams net fiziškai neįmanoma nuvažiuoti iki artimiausių didesnių miestų, kaip antai Utenos, Panevėžio. Be viso to, užsidarinėja bankai, todėl tendencijos labai blogos“, – teigė pašnekovas.

Projektai neatneša pridėtinės vertės

V. Lukošiūnas teigia, kad yra dar viena problema – nėra didelio skatinimo verslui, naujoms darbo vietoms. Jo nuomone, visa tai mėginama užglaistyti projektais, kurie pridėtinę vertę neša tik tol, kol vyksta jų įgyvendinimas (pavyzdžiui, statybininkai turi trumpalaikį darbą – kloja trinkeles, takelius), tačiau ateityje pridėtinės vertės jie nekuria. „Atvirai pasakius, sunkiai įsivaizduoju, ko reikia, kad procesas sustotų arba pajudėtų į kitą pusę, nes žmonės išvažiuoja dėl darbo vietų trūkumo, socialinių paslaugų prieinamumo mažėjimo, o verslas nesikuria, nes trūksta žmonių. Taigi, esame užburtame rate,“ – pasakojo V. Lukošiūnas.

Pašnekovas pastebėjo, kad Kupiškyje ir Zarasuose – dar nykiau. „Rudenį darbo reikalais teko važiuoti į Zarasus. Apie šeštą valandą vakaro miestas buvo tuščias – nei žmonių, nei automobilių. Pietavome nuostabioje kavinėje, kurioje yra terasa su vaizdu į ežerą, o per pusantros valandos niekas neužėjo – buvome vieni,“ – kalbėjo V. Lukošiūnas.

Verslai koncentruojasi didžiuosiuose miestuose

Įmonės „Rokvesta“ vadovas, Rokiškio rajono tarybos narys Algirdas Kazinavičius darbuotojų trūkumu nesiskundžia. „Iš mūsų įmonės niekas nebėga – visi nori ir prašosi dirbti, tačiau neturime tiek daug darbo vietų. Deja, bet visi verslai koncentruojasi į didžiuosius miestus,“ – teigė jis.

Įmonės „Ivabaltė“ vadovas, rajono tarybos narys Irmantas Tarvydis taip pat susiduria su bėda – į tevų sukurtus ūkius vaikai nebenori grįžti, nes išvyksta į užsienį. Vadinasi, tai kas sukurta, bus neperimta. „Gali būti, kad dalis ūkių bus išparduoti, nes palikuonys nežada sieti savo gyvenimo su žemės ūkiu, kuris yra nutolęs nuo didžiųjų miestų,“ – kalbėjo I. Tarvydis.

Vis dėlto, į Rokiškį dirbti sugrįžo obelietis jaunuolis, kuris baigė Aleksandro Stulginskio universitetą ir įsidarbino „Ivabaltės“ įmonėje. „Aišku, situacija Rokiškyje nėra patraukli – jaunimas nori pilnavertiško gyvenimo. Mes „pralošiame“ tiek prieš Panevėžį, tiek prieš Kauną,“ – teigė I. Tarvydis.

Rokiškio baseinas nepritaikytas varžyboms

„Jei norime, kad situacija gerėtų, turime matyti penkiasdešimt metų į priekį. Pavyzdžiui, statomas Rokiškio baseinas, tačiau jis nėra suprojektuotas taip, kad būtų pritaikytas varžyboms – nėra olimpinis, todėl varžybos vykti negalės. Vadinasi, nebuvo mąstoma apie ateitį.

Įveiklinti šį baseiną bus sudėtinga, nes nebuvo pagalvota, kaip pastatytas baseinas gyvuos toliau. Jei savaitgaliais vyktų oficialios varžybos, žmonės ateitų pasižiūrėti, atvažiuotų komandos, jaunimas savo laisvalaikį planuotų kitaip, o tuo pačiu – padidėtų prekių perkamumas. Šiai dienai nemąstome net penkiems metams į priekį,“ – kalbėjo I. Tarvydis.