Rokiškio mokytojai streike Vilniuje: kolegų palaikymas ir klausimas kas toliau? (Papildyta) (0)

Ketvirtadienio popietę apie 40 rajono mokyklų pedagogų išvyko į mitingą „Streiko kelias“, kuris vyko Vilniuje, prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Rokiškio pedagogai priklauso kitai profsąjungai, tad legaliai streikuoti negalėjo, tačiau norėjo palaikyti savo kolegas. Prieš streiką „Rokiškio Sirena“ pakalbino atvykusius mokytojus. Jų galvose - noras, bent jau dvasiškai palaikyti streikuojančius kolegas ir klausimas, kas toliau?

Vieni iš pirmųjų

Rokiškėnus Vinco Kudirkos aikštėje surasti sudėtinga nebuvo - virš jų galvos plevėsavo Rokiškio vėliava. Jie atvyko vieni pirmųjų ir laukė mokytojų, kurie Gedimino prospektu atžygiavo į aikštę. Kartu su jais atvyko ir rajono moksleiviai, pasikabėti su mokytojais atėjo ir Rokiškyje mokyklas baigę studentai.

Rokiškio pedagogų profesinės sąjungos vadovas Erikas Gaigalas pasakojo, jog Rokiškio pedagogai planavo organizuoti mitingą prie savivaldybės, buvo gavę ir leidimą, tačiau planai pasikeitė - kolegų atvyko palaikyti į Vilnių.

Keisti neketina

Planą keisti profsąjungą E. Gaigalas vadino neprotingu, nes po kelerių metų streiką gali pradėti organizuoti kiti ir rajono pedagogai, vėl atsidurtų panašioje situacijoje. Į klausimą, ar Rokiškio rajono savivaldybė gali prisidėti prie esamos problemos sprendimo, pašnekovas atsakė, jog galima pareguliuoti klases, bet tai priklauso ir nuo mokinių norų, kokiame lygyje jie yra. „Esminis dalykas, kad mieste lieka viena gimnazija, nebelieka konkurencijos ir moksleivis vis tiek ją baigs, tad kažko ir nebesureguliuosi. Kita problema yra moksleivių mažėjimas,” - teigė profsąjungos vadovas.

Jaučiasi nusivylusi

Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio fizinio ugdymo mokytoja Liuda Pernavienė teigė, jo yra nusivylusi profsąjunga ir svarsto ją pakeisti: „Aš, asmeniškai, labai palaikau šį streiką, net turiu minčių išeiti iš profsąjungos, kuri mane labai nuvylė. Man nepatiko vadovybės požiūris ir sprendimai. Aplamai, pas kai kuriuos mokytojus jau yra nusistatymas „kiek moka, tiek ir dirbu“. Jie nebenori prisidėti prie mokyklos bendruomenės kūrimo, renginių, projektų rengimo“.  

Savivaldybė laiku neinformuoja

Fizinio ugdymo mokytoja pasakojo, jog ir naujosios programos tapo iššūkiu, nes jose atsiranda nauji reikalavimai, kurie neatitinka dabartinių mokytojų kvalifikacijų. Tiesa, jas keltis galima dalyvaujant mokymuose bei kursuose, tačiau daugelis jų nėra akredituoti ir mokykla jų apmokėti negali, tad norint tinkamai įgyvendinti ugdymo programas, kursus tenka dengti iš savo kišenės. Kita problema - stringanti savivaldybės komunikacija: apie kursus informacijos nepakanka, dažnai apie mokymus pedagogai informuojami jau tą dieną, kai jie prasideda.

Nuomonių yra įvairių

Šnekant su mokytojais išgirsta ir tai, jog jiems gėda, kad prie palaikymo prisijungta tik dabar. Kiti juokavo, jog vis dar laukia 2025 metų, kai mokytojo profesija taps prestižine. Anglų kalbos mokytoja Rita Milaknienė mano, jog streikuojant svarbiausia bendruomeniškumas: „Manau svarbiausia bendruomeniškumas. Jei profsąjungos kažko nesutaria, tai mes patys turime vienytis ir eiti kartu, džiaugiuosi savo kolegomis“.

Algos – neesminis punktas

Rajono lietuvių kalbos mokytojos pasakojo, jog didžiausia problema naujoje programoje – vadovėlių neturėjimas ir nežinia, kaip vyks 11 klasės tarpinis atsiskaitymas sausio mėnesį. „Esame optimistės ir vis tikime, jog kažkas išgirs, nors matomas visiškas abejingumas. Šį mitingą galėsime palyginti su prieš tai buvusiu 2018 m., nes tada su mumis iš viso niekas nesišnekėjo“ – pasakojo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rasa Saniukienė.

Jai antrino ir kitos mokytojos, kurios akcentavo, jog algos nėra esminis dalykas. Pasak jų, labiausiai pikdo manipuliacija skaičiais: ‚Deklaruojama, jog mokytojas vidutiniškai uždirba 1400 eurų į rankas, iš čia stovinčių, nei vienas tiek negauname. Šitie skaičiai išpučiami, nes paimami atlyginimai su privačiu sektoriumi“ – aiškino pedagogės.

1 vadovėlis – 3 klasėms

Labiausiai neįtikėtinas pasirodė mokytojų pasakojimas apie vadovėlius ir naująją programą. Pasak jų, „Romuvos“ padalinio mokytojos 9-tokus moko turėdamos vieną vadovėlį. „Dirbu su 9-tokais ir visoms 3 klasėms turime vieną vadovėlį. Moksleiviams į rankas paduoti vadovėlio negalime, rodome fotografuotą per projektorių. Tėvai klausia, kodėl vaikai į namus grįžta tuščiomis kuprinėmis, nes jie yra pripratę, jog moksleivis turi iš ko mokytis“ – pasakojo R. Saniukienė.

Paklausus, kodėl vadovėlių nepersikopijuoja spausdintuvo pagalba, atskleista kita problema – trūksta kopijavimo popieriaus. Norint reikiamą medžiagą atspausdinti kiekvienam mokiniui, reiktų daug popieriaus, o duodamos vienos pakuotės neužtenka, o papildomą tektų pirkti patiems mokytojams.

Matė tik pavyzdžius

Mokytojos atskleidė, jog būsimasis 11-tokų tarpinis egzaminas irgi vyks neaišku kaip ir iš ko. Vadovėliai išleisti tik spalio mėnesį, o patikrinimas - sausį. Pačios mokytojos esą mačiusios tik pavyzdines patikrinimo užduotis, tačiau struktūros ir aiškumo nėra. Nesaugumą jaučia ir moksleiviai, ypatingai - motyvuoti.

Palaiko ir moksleiviai

Mokytojams antrino ir būrelis moksleivių, atvykusių kartu su Rokiškio mokytojais. Rokiškio rajono moksleivių tarybos viceprezidentė Paulina Skardytė pasakojo, jog mokytojos sukasi iš padėties ir bando pačios rinkti reikiamą medžiagą, ją perspausdina, nes vadovėlių nėra: „Mokytojos spausdina visokius popierius iš interneto, istorija nagrinėjama iš lapų. Esame tokiame nesupratime. Žinome tarpinių egzaminų datas, yra šiokie tokie variantai, kokios bus užduotys, bet aiškumo - ne. Mes palaikome ir suprantame kam tas vyksta“.

Savivaldos gali tvarkytis

Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Jonas Trumpa tikino, jog moksleiviai turi poziciją ir mokytojus palaiko dėl dviejų esminių aspektų: maksimalaus mokinių skaičiaus klasėje mažinimo ir algų didinimo. Jis įžvelgia ir savivaldybių nekompetencijas, dėl kurių, pirmąją problemą būtų galima spręsti greičiau: „Ministerija leidžia mažinti moksleivių skaičių klasėse, tačiau nenurodo tikslaus skaičiaus ir papildomo finansavimo neskiria. Savivalda gali daugiau kalbėtis su bendruomene. Turime švietimo ir jaunimo reikalų tarybas, kur galima išgirsti ir spręsti švietimo problemas savivaldos lygmenyje. Gaila, jog nesinaudojama tais rekomendaciniai organais“ - apie savivaldos galias sprendžiant mokytojų problemą kalbėjo J. Trumpa.

Pasak LMS prezidento J. Trumpos, atlyginimus būtina kelti, nes laisvoje rinkoje tai yra vienas iš svarbesnių aspektų, ypatingai jaunam žmogui, kuris renkasi būsimą karjerą: „Kadangi mokytojų vidurkis yra 52 metai, tą būtina spręsti dabar.  Ką gali daryti  ir savivaldybės. Įsivertintinus esamą situaciją rajone, peržiūrėti, kokios priemonės taikomos rajonuose, siekiant pritraukti ir išlaikyti mokytojus“.