„Roko kalavijas“ – riteriai kovojo dėl „Rokiškio Sirena“ prizo (nuotraukų galerija + video) (3)

Valstybės dieną rokiškėnus ir miesto svečius į Rokiškio krašto muziejų sukvietė jau ketvirtasis riterių turnyras „Roko kalavijas“. Jame – įspūdingos brolijos „Viduramžių pasiuntiniai“ riterių kovos dėl „Rokiškio Sirenos“ prizo – alebardos. Taip pat puiki proga susipažinti su jų tradicijų šiandienos tęsėjais – mūsų rajone veikiančios Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 506-osios kuopos kariais. O kur dar galimybė išmokti daugybės smagių ir naudingų dalykų. Ir nepamirštamas vienybės jausmas giedant „Tautišką giesmę“…

Pažintis su viduramžių ir šiandienos ginklais

„Roko kalavijas“ – puiki proga pagilinti istorijos žinias. Mat „Viduramžių pasiuntinių“ brolijos ginklanešiai ne tik leido pasimatuoti riterių šalmus ar nusifotografuoti su įspūdingais dviejų rankų kalavijais, bet ir kiekvienam besidominčiajam mielai aiškino apie kiekvieno ginklo ypatybes ir paskirtį. O besidominčiųjų netrūko. Prieš turnyro pradžią aplink kovų areną susirinko tiek žiūrovų, kad į priekines jų eiles nė uodas nebūtų snapo įkišęs.

Kol riterius šarvavo jų ginklanešiai, heroldas aiškino turnyro taškų skaičiavimo sistemą. Tie, kurie atidžiai klausė jo pasakojimo, sužinojo, kad turnyrui naudojama ginkluotė, įskaitant šalmą, skydą ir kalaviją, sveria maždaug 35 kg. Nenuostabu, kad sunkiai ginkluoti riteriai taupė jėgas: iki pat kovos slėpėsi  pavėsį teikiančioje viduramžiškoje šėtroje.

Pasigrožėti ir detaliau pasidomėti viduramžių ginkluote nepraleido progos ir šiandieniniai šalies gynėjai: Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 506-osios kuopos kariai. Jie išbandė ir dviejų rankų kalavijų svorį, ir pėstininkams skirtus lengvesnius ginklus, įskaitant ir specialų kirvuką, skirtą riterių šarvams ardyti.

Visi norintieji galėjo čia pat palyginti viduramžių karių ir šiuolaikinę ginkluotę: pasimatuoti ne tik riterio, bet ir šiandienio kario šalmą, užsivilkti jo liemenę, pabandyti pakelti granatsvaidį ar pažvelgti pro automato AK-4 taikiklį. Ginkluotę demonstravo 506-osios kuopos kariai. „Labai patiko karių nuoširdumas. Stebėjausi, kaip kantriai jie mūsų šeimos jaunimui pasakojo apie kiekvieną ginklą. Net man, iki šiol nesidomėjusiai nei kariuomene, nei šautuvais, buvo labai įdomu pasiklausyti. Žinojau, kad mūsų rajone yra kariai. Bet niekada nebūčiau pagalvojusi, kad jie tokie šaunūs“, – įspūdžiais dalinosi pagyvenusi rokiškėnė. Ir viduramžių, ir šiuolaikiniai kariai sulaukė didelio visuomenės dėmesio: prie šių palapinių netrūko lankytojų.

Turnyro favoritas patyrė traumą

Dalyvauti „Roko kalavijo“ turnyre atvyko penki riteriai. Dauguma jų – rokiškėnams dar nematyti. Kai kuriems riteriams šis turnyras – vienas pirmųjų karjeroje. Neabejotinu favoritu laikytas riteris Artūras, kuris ir pernai žibėjo „Roko kalavijo“ turnyre. Deja, jam šiemetinės varžybos nesusiklostė. Jis laimėjo antrąją turnyro rungtį – kovas kalavijais. Deja, pergalė buvo pasiekta brangia kaina: riteris Artūras patyrė traumą ir nebegalėjo tęsti turnyro.

Iki pat paskutiniosios rungties – kovų kardu ir mažuoju skydeliu „buckleriu“ – nebuvo aišku, kuris iš likusių keturių riterių laimės turnyrą. Susumavus visų trijų rungčių rezultatus paaiškėjo, kad sėkmė nusišypsojo riteriui Tomui.

Tiesa, šįkart jis laimėjo ne tradicinį turnyrų prizą – kalaviją, o „Rokiškio Sirenos“ specialią dovaną – alebardą. Ar sunku tapti riteriu, skinančiu pergales? Riteris Tomas Kazlauskas pasakojo, kad šiuo menu ir sportu užsiima jau gerus devynerius metus. Tik su patirtimi ateina pergalės. Jam pastarieji metai dosnūs sėkmingomis kovomis: 2016 m. Kauno Hanza dienų turnyre šis riteris iškovojo vieną garbingiausių riterių turnyrų trofėjų – Lietuvos kariuomenės vado kalaviją. O dabar tarp savo trofėjų galės pakabinti ir alebardą: tokio ginklo jis iki šiol dar neturėjo.

Viduramžių prekyvietė ir edukacijos

Tradicinis riterių turnyrų palydovas – mugės. Ir šiemet rokiškėnai galėjo susipažinti su smagiais amatais: išmokti titnagu įskelti ugnį, išmokti šaudyti lanku, pinti įvairias gražmenas iš siūlų. Taip pat įsigyti tautodailininkų dirbinių: megztų riešinių ir rankomis tapytų puodelių, nertų krepšelių ar puošnių veltų aksesuarų. Taip pat savo dirbiniais akį džiugino medžio drožėjai.

Kam ne prie širdies žvangantys ginklai, galėjo pasimokyti Renesanso šokių kartu su darželio-mokyklos „Ąžuoliukas“ vaikais ir jų pedagogais.

Himną giedojo gausus rokiškėnų būrys

Vos pasibaigus riterių turnyrui, rokiškėnai būreliais traukė arčiau scenos. Prie jos tilpo ir tautiniais drabužiais pasidabinę senjorai, ir plienininais žirgais gausiomis pajėgomis atgriaudėję Rokiškio baikeriai. Visi jie kartu giedojo „Tautišką giesmę“. Lietuvos himnas skambėjo ir ant Moškėnų piliakalnio, kur su rokiškėnais jį giedojo ir 506-osios kuopos kariai. Panemunėlio bendruomenė rinkosi giedoti „Tautiškos giesmės“ Struvės lanko Gireišių punkte. Ir kitos rajono bendruomenės bei kolektyvai jungėsi prie gražios iniciatyvos kartu su viso pasaulio lietuviais giedoti savąjį himną.