Š. Vitonis – pirmasis šimtukininkas Rokiškio rajone (0)

Antradienį po pietų Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) paskelbė lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos (išplėstinių ir bendrųjų kursų) pagrindinės sesijos valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatus. Jiems pasirodžius paaiškėjo, kad Rokiškyje kol kas – vos vienas 100-ukas, priklausantis „Romuvos“ gimnazijos abiturientui Šarūnui Vitoniui.

Laukdamas buvo ramus

Vienintelis rajono abiturientas, gavęs VBE įvertinimą „puikiai“, į šią žinią reagavo ramiai, nes sakė išėjęs iš egzamino tokį rezultatą sau ir prognozavo: „Rezultatas buvo lauktas, nes matematikos egzaminas nepasirodė suktas ar sunkus. Man patinka ši disciplina, gal todėl ir nebuvo labai sudėtinga. Visgi tikrai nemaža dalis mano draugų po egzamino labai „stresavo“, norėjo pasitikrinti savo pateiktus užduočių atsakymus palygindami juos su manaisiais. Paskutinėmis naktimis prieš egzaminus tikrai nesukau galvos, kad dar kažką reikia pasikartoti ar pasimokyti – ramus ėjau miegoti. Daug svarbiau yra pailsėti“.

Egzamino rezultato prognozėmis Š. Vitonis teigė pasidalijęs su tėvais ir juos „nuteikęs“, vis tik kompiuterio ekrane tikrai išvydus 100 balų vertinimą, tėvelių veidus padabino šypsenos ir džiaugsmingi sveikinimai sūnui. Sveikinimų abiturientas sulaukė ir iš draugų, pažįstamų.

Fizikos studijas rinktis ketinantis abiturientas atkreipė dėmesį į vieną pagrindinių matematikos mokslo aspektų – loginį mąstymą. Pasak Š. Vitonio, matematikoje netrūksta taisyklių, tačiau dar stipriau čia reikia remtis loginiu mąstymu, kurio išmokti – neįmanoma: arba gebi logiškai mąstyti, arba ne.  

Be matematikos ir privalomojo lietuvių kalbos ir literatūros egzaminų, „romuvietis“ dar laikė fizikos, anglų kalbos, chemijos ir informatikos ir visai galimas scenarijus, kad tiksliuosius mokslus mylintis jaunuolis „puikiai“ įvertintas gali būti ir dar bent vienoje disciplinų.

Reikia platesnio matymo lauko

„Romuvos“ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Violeta Karaliūnienė dirbo VBE vertinimo komisijoje. Paklausta, kodėl jos nuomone Rokiškio rajone šiemet nebuvo lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą „puikiai“ išlaikiusių abiturientų, daugiau nei 300 Lietuvos mokinių darbų perskaičiusios pedagogė neslėpė – norint gauti aukščiausią egzamino įvertinimą, vienU svarbiausių „dedamųjų“ tampa platus mokinio akiratis, kas sudaro galimybę varijuoti įvairesnėmis sąvokomis. To, deja, daugumai mokinių šiandien trūksta.

„Gauti 100 balų nėra paprasta. Ypač dabar, kai pakitusi egzamino struktūra ir galutinį balą sudaro tiek kalbėjimo (30 proc.), tiek rašto dalies (70 proc.) vertinimai. Kalbėjimo dalyje mokiniai jaučiasi nedrąsiai, nes viešai pasisakyti jiems apskritai nėra paprasta, reikia turėti minčių, o dar skaičiuojamos-fiksuojamos jų kalbos klaidos, kur „koją“ neretai pakiša tarmė. Maksimalų balą kalbėjime surenka vos vienas-kitas abiturientas. Rašto dalyje mokiniai renkasi iš dviejų žinomų (nagrinėtų mokymosi programoje) ir dviejų nežinomų autorių kūrinių. Ir būtent čia pasimato tie, kurie dirba papildomai – skaitė papildomos literatūros, gal lankėsi spektaklyje, parodoje, matė dokumentinį filmą. Tinka viskas, kas suteiktų papildomos medžiagos temos kontekstui ir leistų kitaip, plačiau, varijuoti sąvokomis. Būtent to reikia šimtukui – platesnio konteksto, nes minimaliam lygiui užtenka tik taisyklių, o 100-ukui riekia diskusijų, minčių“, – kalbėjo pedagogė.

Padėtų netgi istorijos pamokos

V. Karaliūnienė per ilgametę darbo praktiką užaugino ne vieną šimtukininką, tad lyg palengvinimą būsimiems abiturientams, atkreipė dėmesį į tai, jog gauti aukštesnį, o gal ir puikų, egzamino įvertinimą pagelbėtų atidesnis dalyvavimas istorijos pamokose.

Pasak pedagogės, interpretuodami tekstus mokiniai daro nemažai faktinių klaidų, nes nelabai žino kontekstą: „Deja, tačiau Lietuvos, pasaulio istorija vaikams darosi sunki, nes jie jau yra toli nuo įvykių. Bet lietuvių literatūra glaudžiai susijusi su šalies istorija, o mokiniai painioja partizanus su knygnešiais ar pan. Siekiant lietuvių kalbos egzamino 100, labai reikia istorinio mąstymo. Vaikai dabar įpratę prie aiškumo, konkretumo – nori to, kas yra žinoma, tad džiaugiasi žinomų autorių tekstai ir pyksta svarstydami probleminius klausimus nežinomuose tekstuose. Bet jie turi išmanyti pagrindinius principus – turi gebėti interpretuoti ir nežinomą tekstą“.