Seniūnai ruošiasi teikti ataskaitas visuomenei: susirinkimų formato vis dar neatsisakoma (0)

Tradiciškai pavasarį Rokiškio rajono seniūnai savivaldybės administracijos direktoriui teikia praėjusių metų veiklos ataskaitas. Tačiau atsiskaitinėja jie ne tik rajono vadovams, bet ir savo seniūnijų gyventojams. Vienur ataskaitos primena šventę: organizuojama koncertinė programa, dėkojama ilgiausiam sąrašui asmenų, būna net vaišės. Kitur už nuveiktus darbus atsiskaitoma... tuščiai salei.

Vienos nuomonės nėra

Dvejus metus „Rokiškio Sirena“ korespondentai dalyvavo beveik visuose susirinkimuose ir apie juos girdėjo įvairių tiek pačių seniūnų, tiek gyventojų nuomonių. Įstatymas seniūnus įpareigoja atsiskaityti, tačiau ne kartą buvo suabejota visuotinės sueigos formatu teigiant, kad gyventojų tai nebedomina, o siekiant pritraukti žmonių reikia organizuoti koncertus, vaišes ar pan.

Keliaujant per visas 10-imt rajono seniūnijų, susirinkimuose dalyvavę žmonės dalindavosi skirtingomis nuomonėmis – vieni nemato prasmės, bet „dar atėjo, nes eidavo anksčiau“. Kitiems tai – „pasižmonėjimas“, pakalbėjimo su kaimynais vakaras, tik ne domėjimasis seniūno vardijamais skaičiais. Tiesa, galima išskirti beveik visose seniūnijose žmones visgi labai dominantį rodiklį: kiek per praėjusius metus jų seniūnija neteko žmonių.  

Nepaisant svarstymų, šiais metais ataskaitų teikimo formatas išliko toks pat: lyg ką tik prasidėjęs teatrų festivalis „Teatro genas“, iki kovo pabaigos rajono seniūnai pristatinės žiūrovams nuveiktus darbus, o kiek žiūrovų šiais metais ateis, paaiškės mėnesiui persiritus į antrąją pusę.

Tuo tarpu patys seniūnai sako dirbantys savo darbą ir vykdantys įstatymų numatytą tvarką.    

Nieko neprarastų

Startą seniūnijų ataskaitų maratonui jau kovo 12 d. duos Kazliškis.

Seniūnės Justinos Kazanavičienės pasiteiravus, ar tokie susirinkimai turi prasmę, ji neslėpė – seniūnijos darbus gyventojai mato arba ne, o jei kyla kažkokių problemų, jos išsakomos iš karto, nelaukiant ataskaitų.

„Reikia klausti žmonių, ar jiems tai yra aktualu. Aš nematau problemos jiems atskaityti, nes mes dirbame dėl jų. Bet ataskaitose mes pateikiame plikus skaičius. Nežinau, ar žmonėms įdomūs techniniai, ūkiniai darbai: kiek kilometrų kelių valom, kiek kubų žvyro papylėme duobėms užlyginti, ar kiek kapinių prižiūrime, nes tai nesikeičia metai iš metų. Patirtis rodo, kad žmonės nėra linkę susirinkti į ataskaitas, tad nuolat ją bandome „pritempti“ prie kokio kito renginėlio. Pastaruosius dvejus metus ataskaitą teikėme kartu su bendruomenės pirmininku ir į ją susibūrė daugiau bendruomenės nariai. Šiais metai bus tik ataskaita, nieko papildomo neplanuojame, nes dieną prieš tai vyks Kovo 11-osios minėjimas, ir manau pasimatys tikroji situacija... Jei tokio formato ataskaitos nebeliktų, man atrodo žmonės neliūdėtų“, – šyptelėjo seniūnė pažymėdama, kad mažai kur yra Lietuvoje belikęs toks ataskaitų pristatymo gyventojams modelis, o seniūnijos ataskaitos yra pateikiamos viešai internete. 

Prasmė – kalbėti apie ateitį

„Karščiausios“ ataskaitos kasmet vyksta Kriaunose, kur gausiai susirinkanti bendruomenė, panašu, ateina ne išklausyti seniūnės Akvilės Šaltenės nuveiktų darbų ir įgyvendintų projektų statistikos, bet viešai pasipykti: ataskaitos miestelyje tampa proga dviem tarpusavyje nesutariančioms bendruomenėms ginčyti, rietis ir „apmėtyti“ vieni kitus įvairiais kaltinimais.

O A. Šaltenė atvirauja – prasmę suburti susiskaldžiusią bendruomenę matytų kalbant apie ateitį ir planuojamus darbus, bet ne gręžiojantis atgal.

„Taip, Kriaunose pasiklausyti seniūno ataskaitos susirenka pilna salė, tačiau tas renginys tikrai nėra malonus dėl tvyrančios atmosferos: jis visada vyksta ne pačia gražiausia nata. Mano nuomone tokia gyventojų sueiga būtų kur kas aktualesnė kalbant apie ateities darbus – pristatant seniūnijos veiklos planą arba jei būtų įgyvendinami bendri seniūnijos ir bendruomenės projektai. Verta rinktis dėl to, kas aktualu, dėl ko galima ir reikia pasitarti, o ne kas praėjo...“, – vizija dalinosi seniūnė.

Ji šyptelėjo, kad rajono seniūnijos yra savivaldybės administracijos padaliniai, analogiški kitiems savivaldybėje esantiems skyriams, bet pastariesiems nėra įpareigojimo atsiskaityti gyventojų sueigoje.

Tuščioje salėje

Rokiškio miesto seniūno Arūno Krasausko teikiama ataskaita pastaruosius kelerius metus dėmesį patraukia tuo, kad apie nuveiktus darbus seniūnas pasakoja itin menkai auditorijai: pernai metais pasikalbėti apie ūkiškus reikalus atėjo vos vienas gyventojas. Bet ir jis turėjo konkretų klausimą – domėjosi automobilių stovėjimo aikštelės įrengimu prie daugiabučio. „Rokiškio Sirena“ žurnalistams A. Krasauskas tąkart dar kartą paaiškino vangų miestelėnų susidomėjimą: miesto gyventojai savo problemas linkę spręsti individualiai, tad prireikus skambina tiesiogiai į seniūniją ir iš karto.

Šį kartą pasisakyti apie laukiančią ataskaitą ir savo lūkesčius seniūnas nepanoro.

Keliaujanti ataskaita

Rokiškio kaimiškosios seniūnijos seniūnei Daliai Janulienei tenka sunkiausia užduotis – atsiskaityti net kelių, skirtingose miesto pusėse išsidėsčiusių 6 gyvenviečių žmonėms.

Anot pašnekovės, visų aprėpti vienu metu neįmanoma: „Buvo laikas, kai susirinkimus organizuodavau kiekvienoje didesnėje gyvenvietėje, kurių yra net 6-ios. Deja, praktika parodė, kad žmonės nesirenka, o toks keliavimas yra dideli energijos ir laiko kaštai. Dabar vyksta viena ataskaita, bet kasmet skirtingose vietose. Šis variantas pasirodė geresnis. Kviečiame aišku visus ir iš visur: kai kas atvažiuoja, kai kas nesidomi. Techniniai duomenys žmonėms neįdomūs, bet įstatymai nurodo pateikti informaciją ir su rajono vadovais susitikime nuspręsta išlaikyti būtent tokią formą“.

Jos teigimu, ataskaitinio susibūrimo metu daugiau dėmesio skiriama ne tam, kas padaryta – juk žmonės visa tai mato – bet kalbama apie numatomus vykdyti darbus, projektus, iniciatyvas.

„Ataskaitos teikiamos jau turint naująjį metų biudžetą, tad galima pagarsinti ir laukiančias veiklas. Jas aptariame dar iki ataskaitos, su seniūnaičiais ir bendruomenių pirmininkais. Galiu pasakyti, kad seniūno ataskaita nėra kertinis dalykas, dėl ko renkasi žmonės. Į ataskaitas atvažiuoja rajono vadovai, gal jiems žmonės daugiau klausimų išdrįsta užduoti. Į susitikimą stengiamės pakviesti ir kitų asmenų: pavyzdžiui Bajoruose šiais metais planuojami šilumos tinklų darbai, gal pavyks pasikviesti šios srities specialistą, kuris galės išsamiau atsakyti į gyventojų klausimus“, – sakė D. Janulienė.

Netalpindavo visų norinčių

Pandėlio seniūnas Algirdas Kulys mažo miestelėnų susidomėjimo nesureikšmino ir juokėsi, kad seniūnija dirba ne taip jau blogai, jei gyventojams ataskaita nėra aktuali – darbai yra matoma. Stebint pastarųjų dvejų metų tendencijas matyti, kad padiskutuoti ar užduoti klausimų A. Kuliui ateina iki trijų dešimčių gyventojų, nors 2025-ųjų sausio 1 dienos duomenimis, Pandėlio seniūnijos teritorijoje gyvena 2 tūkstančiai 221 gyventojas.

„Gyventojams pristatyti veiklos ataskaitą įpareigoja įstatymas. Kokiu būdu tai daryti – nenurodyta. Mūsų rajone vis dar „veikia“ susirinkimų būdas, nors jei seniūnas intensyviai bendrauja su gyventojais, tai jie ir taip viską žino. Kiek dirbu šį darbą, niekada neiniciavau jokių koncertų – ataskaita yra ataskaita ir ateina tie, kam ji aktuali. Tiesa, gal porą metų bendruomenė inicijavo kultūrinę programą. Kai klausiu gyventojų, kas jiems įdomu, aktualu, gal į susirinkimą ką nors pasikviesti, kad atsakytų į jų klausimus, su jais pakalbėtų – nesulaukiu jokio pageidavimo. Tik tada, kai padėjo kalbėti apie Pandėlyje uždaromą slaugos ligoninę, patys gyventojai inicijavo susitikimą su Rokiškio rajono ligoninės direktoriumi. Tai buvo itin opus klausimas“, – mintimis dalijosi A. Kulys.

Seniūnas prisiminė 2006-uosius, kai užimdamas kitas pareigas pats keliaudavo ir klausydavo rajono seniūnių ataskaitų. Jo teigimu, Pandėlio salėje net netilpdavo visi norintys išgirsti: „Būdavo kalbama aktualiomis problemomis: nuo šiukšlių išvežimo iki kelių, nes seniūnija buvo atsakinga už įvairias sritis. Dabar labai daug nuo mūsų „nukrito“ – net kultūra ir socialinė sritis, tad liko tik sausas skaičiukų pateikimas. Žinoma, gyventojai susitikimo metu gali išsakyti problemas, bet daug ir įvairių mes jų sprendžiame kiekvieną dieną“.

O atsisveikino seniūnas vėl pašmaikštaudamas (o gal ir kalbėjo rimtai), kad jei tik bendruomenė klausytų, galima ir kiekviename kieme gyventojui atsiskaityti.