Seniūnės ir gyventojos nuomonės išsiskyrė: leisti ar neleisti vaikams važinėti ant Kamarovskio kapo? (0)

Rokiškio kaimiškosios seniūnijos seniūnė Dalia Janulienė kreipėsi į Kavoliškio (ir aplinkinių gyvenviečių) gyventojus prašydama-informuodama jaunimą bei jų tėvelius, kad miestelyje esanti grafų Komarovskių laidojimo vieta yra laikoma kapaviete ir važinėti dviračiais čia negalima. Tačiau ne visi su tuo sutinka ir seniūnės pastabą atliepia keletu kitų...

Kas nutiko?

Socialinio tinklo „Facebook“ Kavoliškio bendruomenės paskyroje seniūnė pasidalino tekstu: „Kalno-Talantų gatvių sankryžoje esanti grafų Komarovskių palaidojimo vieta yra laikoma kapaviete. Komarovskių garbei pasodintas ąžuolas, pušys yra niokojami. Važinėjimas kalnų dviračiais ir padaryti takai bei tramplinai yra laikomi kapavietės ir viešosios pagarbos vietos išniekinimu. Pagal LR baudžiamojo kodekso 312 str. 1 d. už šią veiką baudžiama viešaisiais darbais, bauda arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Prieš važiuodami ant Komarovskio kapavietės, labai pagalvokite apie laukiančias pasekmes. Stebime ir informuosime policiją apie vandališkus jaunimo veiksmus“.

Šį įrašą pastebėjusi vietos gyventoja I. V. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.) dalinasi savo asmenine nuomone, kuri – kitokia, nei seniūnės. „Pamačiau šitą įrašą ir aplankė svetima gėda. Gaudys vaikus ir ruošiasi bausti. Absurdas. Visos veiklos sudėtos į centrinį Kavoliškio parką, kas čia prie Kapelių ar vyksta, ar kaip, yra užmiršta. Renginius organizuoja darbo valandom, o čia dabar gaudys ir žiūrės, kur vaikai su dviračiais važinėja. Sako netiesą, jokių tramplinų nėra, tiesiog šaknys iškilojusios žemę, o žolė neauga, nes jau išvaikščiota „N“ metų. Po didelių vėjų prie Kapelių būna pilna šakų ir šakelių. Pats jaunimas nuo kelio sumeta į šonus, kad ant kelio nesimėtytų. Šioj gyvenvietės dalyje daug naujakurių, o dėmesio – 0“.

Traukos centras

Paprašyta situaciją pakomentuoti išsamiau, D. Janulienė priminė, kad kalnelis yra ne šiaip kalnelis, o amžinojo poilsio vieta ir sarkastiškai klustelėjo koks tas poilsis, kai virš galvų dunksi dviračiais? Pašnekovė pasidalino ir ne viena istorija, liudijančia jaunuolių „meilę“ šiai vietai. Pasak seniūnės, ant vieno iš kapavietėje augančių medžių buvo įrengta „tarzankė“, kurią seniūnijos darbininkai nuėmė, o dar anksčiau patį Kamarovskio kapą juosė betoniniai stulpeliai su įbetonuota grandine – lyg tvorelė – ant kurios jaunuoliai mėgo pasėdėti ir vakarais gurkšnoti alų. Eliminavus tvorelę, baigėsi ir vakarėliai.

„Šį kartą visai atsitiktinai sužinau, kad kapavietėje kažkas įsirengė kalnų dviračių trasą: randu kastuvu iškastą duobę bei supiltą trampliną, iki juodžemio išvažinėtą žolę, niokojamus augalus. Matyti, kad trasa važiuota ne vieno ir ne vieną kartą... Čia kažkas tikslingai darė sau pramogą: tramplinams iškasti juk specialiai turėjo atsivežti kastuvus. Gal nepagalvojo, kad daro kažką blogo, bet reikia dabar informuoti, kad nebekartotų savo veiksmų“, – kalbėjo seniūnė dar kartą atkreipdama dėmesį, jog faktas, kad čia yra kapavietė, liudija įvairūs istoriniai šaltiniai ir dokumentai.

Lanko delegacijos

Paklausus gal iš tikrųjų tie takeliai atsirado dėl ateinančių pasivaikščioti žmonių, D. Janulienė patikino, kad anksčiau to nebuvo: „Nekalbu apie takelius, kuriais eina žmonės. Dviračiais išvažinėti takai atsirado tik šį pavasarį. Mes juk nuolat prižiūrime šią vietą, ąžuolus sodinom, nes čia apsilanko ir oficialios delegacijos iš Lenkijos, ir pavieniai žmonės, dega žvakeles. Nenorim parodyti nepagarbos nei jiems, nei tuo labiau mirusiesiems, laikydami netvarką. Bet va kažkas sugalvojo daryti nesąmones. Juk norintiems pramogos visai netoli yra „Moto-roki“ trasa, kurioje – 16 km ilgio dviračių takas. Ten tegul ir važiuoja“.

Ant kalnelio stovintis medinis koplytstulpis žymi vieno iš grafų Komorovskių – Zigmunto Leopoldo Petro Komorovskio – amžinojo poilsio vietą. Mirus grafui, kalnelio centre buvo išmūryta kapavietė ir į ją nuleistas karstas su grafo palaikais. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, tuomet Lenkijos gynybos ministras B. Komorovskis, kreipėsi į Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios dekaną Juozą Janulį, prašydamas pagalbos atstatant kryžių ant prosenelio kapo Kavoliškio miestelio kalnelyje. Dekanas rado meistrą – tautodailininką, medžio drožėją Petrą Šinkūną. Jo nudrožtas koplytstulpis 1994 m. gegužės mėn. buvo iškilmingai pastatytas ant grafo kapo.