Šiandien vėl – protestas: trys eilutės LRT įstatymo pakeitimų ir didžiulis ažiotažas visuomenėje (0)

2024-2028 metų kadencijos Lietuvos Respublikos Seimas turbūt įeis į istoriją kaip daugiausiai protestų per trumpiausią laiką sulaukęs Seimas. Praėjusį antradienį nepasitenkinimą valdančiųjų noru „kišti rankas“ prie žiniasklaidos laisvės, o konkrečiai – prie visuomeninio transliuotojo – Lietuvos radijo ir televizijos (LRT), mitinge šalia Seimo rūmų reiškė dešimt tūkstantinė minia. Deja, nei susirinkusiųjų skanduotės „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“, nei giedotos Tautiškos giesmės parlamentarai neišgirdo ir pritarė tam tikroms LRT įstatymo pataisoms, kuriose vienu svarbiausių pakeitimų tapo palengvintas LRT generalinio direktoriaus atleidimas.

Pateikimui pritarė 76 parlamentarai (prieš buvo 50), o šiandien (gruodžio 16 d.) Seimui ketinant iš esmės svarstyti įstatymo pataisas, žurnalistai ir kultūrininkai vėl pradeda trijų dienų protestą.

Pataisas palaikiusiųjų gretose – Sėlos rytinėje rinkimų apygardoje išrinktas socialdemokratas Tadas Barauskas. Jis, kaip ir kiti jo kolegos, po šio išreikšto sprendimo buvo „kalamas ant gėdos stulpo“. Kodėl rokiškėnas palaikė tokį sprendimą? Ar jam taip pat norisi suvaržyti laisvą žodį ir galimybę laisvai klausti, nors su žiniasklaida visais klausimais – tiek maloniais, tiek nemaloniais – pats visada bendrauja noriai ir atvirai.

– Užsitraukėte didelę šalies žiniasklaidos atstovų, kurių dalis, be abejo, buvo ir socialdemokratų rinkėjais Seimo rinkimų metu, nemalonę.

– Bet kodėl? Ar galite pirmiausia man paaiškinti šį teiginį? Nes... Pradėkime nuo to, kad gal dvidešimt metų LRT niekas nelietė: nei valdžioje buvę socdemai, nei valstiečiai, nei darbo partija, galų gale – net konservatoriai. Tačiau 2024 metais į veiklą, visgi, buvo įsikišta: buvo priimtos pataisos, kuriomis valdžioje buvę konservatoriai įvedė atvirą LRT tarybos balsavimą atleidžiant vadovą ir numatė atleidimo pagrindą – viešojo intereso pažeidimą. Buvo įvesta ši sąvoka. Išliko galioti 2000-aisiais priimta balsų dauguma nepasitikėjimo išreiškimui – 2/3 LRT tarybos narių (LRT įstatymo 13 str. 5 punktas: LRT generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo juo gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui tik tuo atveju, jeigu Taryba pareikštą nepasitikėjimą grindžia viešuoju interesu ir jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių (straipsnio dalies pakeitimai: Nr. XIV-2695, 2024-06-06, paskelbta TAR 2024-06-13, i. k. 2024-10828). Tai reiškia, kad tik nubalsavus dviem trečdaliams galima atleisti LRT direktorių. Ir tai – keistas dalykas, nes mes labai išsamiai išsinagrinėjom kaip veikia kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse esantys nacionaliniai transliuotojai. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Nyderlanduose galioja europinė tvarka – būtent „50 proc. plius vienas balsas“ principu yra keičiamas direktorius. Nieko stebuklingo, nieko naujo – viskas, kaip visuose teisiškai veikiančiuose UAB, kad ir, pavyzdžiui: „Rokiškio komunalininkas“ ar „Rokiškio autobusų parkas“. Visi direktoriai atleidžiami lygi taip pat. Ką mes dabar padarėm? Mes tik nustatėm, kad LRT direktorius gali būti pakeistas 50 proc. plius vienas principu. Tik tiek.

– Ir pasižiūrėkite kas vyksta visuomenėje: kišate nagus prie laisvo žodžio, norite savų, norite cenzūros...

– Mes nesikišam įstatymais į LRT generuojamą turinį, neaiškinam, kokias laidas jie turi pirkti, kiek mokėti ir t.t. Ne. Yra LRT taryba (Tarybą sudaro: keturi Respublikos Prezidento paskirti asmenys; keturi Seimo paskirti asmenys (du skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų); keturis narius (po vieną) skiria šios organizacijos: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija. Tarybos nariai skiriami juos skiriančių institucijų nustatyta tvarka, kuri skelbiama skiriančių institucijų interneto svetainėse), yra viešieji pirkimai ir taip, kaip LRT dirbo, taip toliau ir dirbs. Tiesiog atstatėm tą tvarką, kurį buvo dvidešimt metų. O, kad nebuvo komunikacijos – pritariu šimtų procentų. Nežinau, kodėl jos nėra. Mes partijoje jau senokai keliame šį klausimą: jog yra reikalinga komunikacijos specialistų komanda, kuri aiškiai išviešintų ką mes darome – nei daugiau, nei mažiau. Suprantu, kad žmonėms neaišku, dauguma jų gal pasiklysta informacijos sraute ar net neįsigilina į ją. Tą rodo ir praktinis pavyzdys: paskambina besipiktinanti moteris. Bet piktinasi bendrąja tvarka. Aš jos klausiu, kas konkrečiai jai nepatinka tame įstatymo pakeitime. Deja, išgirstu atsakymą: „Aš neskaičiau, bet visi sako, kad negerai“... Valstybės kontrolė atliko auditą, nustatė tikrai nemažai viešųjų pirkimų ir įdarbinimų pažeidimų. Viešieji pirkimai daryti ne pagal nustatytas tvarkas, žmonės įdarbinti ne pagal konkursus... Gerai, pašalins direktorė tuos trūkumus, bet kvepia korupcija. Kitas momentas – opozicija kelia triukšmą, kad taryba dabar ims ir pašalins generalinę direktorę. Bet gi LRT taryba patvirtinta pernai metais, konservatoriams būnant valdžioje, tai kodėl jie bijo dabar „savo“ tarybos? Kita taryba bus tvirtinama dar po kelerių metų, tad ar ji apskritai bus „mūsų“, šiandien net ir nežinau.

– Manau, kad pasipiktinimas kilo ir dėl skubotumo. Juk visada viskas, kas skubota, atrodo neteisėta, nelegalu, negerai.

– Pritariu. Dar vienas momentas: politiniai oponentai labai sėkmingai naudojasi situacija. Ko gero, būdami opozicijoje, mes darytume tą patį. Sakytume, kaip negražiai dauguma elgiasi ir pan. Opozicijai aš galiu tik paploti – jie puikiai „pasigavo“ situaciją ir išnaudojo savo reitingams pasikelti.

– Nepaisant to, kad būtent opozicija dar pernai buvo pozicija ir būtent gerb. Ingrida Šimonytė, kuri garsiausiai suko tarškynę paskutiniojo posėdžio metu, buvo Premjere priimant LRT įstatymo pataisas dėl didesnio tarybos narių skaičiaus balsuojant už ar prieš direktoriaus atleidimą.

– Būtent.

– O kodėl tąkart viskas praėjo tyliai, kai valdžia kišo rankas prie laisvo žodžio?

– Vadinasi, opozicija tada nesugebėjo pasinaudoti situacija. Gal nesureagavo... Gal paburbėjo, bet per tyliai. Kas ten žino.

– Visgi, dabar ant gėdos stulpo atsirado Jūsų pavardė.

– Jei atvirai, tai tokių, kurie parašė, kaip negerai padariau, buvo per pus mažiau nei tų, kurie palaiko mūsų sprendimą. Jei kalbėsime apie mitingą prie Seimo, kaip ir įprasta tokiais atvejais, nebuvo tai vien žurnalistų bendruomenės protestas. Bet mitingai būdavo ir prie anos valdžios, irgi būrėsi žmonės išreikšti savo nuomonę. Aš visada sakiau ir sakysiu: turime džiaugtis, kad gyvename demokratinėje valstybėje ir savo nuomonę galim išreikšti susirinkdami į mitingą. Be to, „pataikėm“ į biudžeto svarstymo laiką, kai apskritai žmonės renkasi pastreikuoti dėl to. Grįžtant prie LRT klausimo pasikartosiu – nieko kardinalaus mes nepadarėm, tik atstatėm 2024-aisiais pakeistus skaičius, tad LRT buvo, yra ir bus, laisvas žodis buvo, yra ir bus. Ir tikrai, jeigu tam grėstų pavojus, pats pirmas stovėčiau ir ginčiau žodžio laisvę. Bet ši įstatymo pataisa nieko bendro neturi su laisvu žodžiu: čia yra administracinis, ūkinis sprendimas, kad transliuotojas galėtų efektyviau prisižiūrėti. Kaip ten bebūtų, LRT metinis biudžetas – 80 milijonų. Lėšos skiriamos iš bendro Valstybės biudžeto ir tai yra visų mūsų, mokesčių mokėtųjų, pinigai, kurie turėtų būti išleidžiami efektyviai ir protingai. Niekas tikrai neturėtų įsižeisti dėl prašymo efektyviau juos prižiūrėti, o mes suteikėm LRT tarybai instrumentus tą realizuoti.

– Mitinguodami kultūros sektoriaus deleguoti žmonės susitiko su Seimo atstovais pakalbėti akis į akį. Ar mitingo akivaizdoje kalbėjote su LRT komanda: žurnalistais, bendruomene?  

– Virė tikrai rimtos diskusijos ir aptarimai mūsų frakcijoje, o renkamės mes du kartus per savaitę. Tačiau su žurnalistų bendruomene pokalbių, mano žiniomis, nebuvo. Bent jau manęs į tokius nekvietė.

– Ačiū už atvirus atsakymus.

Sudomino EK

Įstatymo pataisas, kuriose numatomi trys pagrindiniai pokyčiai: balsavimas dėl nepasitikėjimo LRT generaliniu direktoriumi būtų slaptas, o ne atviras, kaip yra dabar; atleidimo nebereiktų motyvuoti viešuoju interesu, bet atleisti būtų galima, jei administracijos vadovas netinkamai vykdo LRT generalinio direktoriaus funkcijas arba LRT taryba nepatvirtina metinės LRT veiklos ataskaitos; atleidimui reiktų ne 8-ių balsų LRT taryboje iš 12, o užtektų 7-ių balsų, Seime „stumiamos“ skubos tvarka – balsavimas už pakeitimus turėtų įvykti jau šią savaitę.

Didžiulio ažiotažo sulaukęs projektas neliko nepastebėtas ir Europos Komisijos (EK), kurie kreipėsi į Kultūros ministeriją prašydami paaiškinti, kaip Lietuva įgyvendina Europos žiniasklaidos laisvės aktą (EMFA) ir perspėjo, kad „Nemuno aušros“ pataisos dėl LRT vadovo atleidimo gali neatitikti šio akto 5-ojo straipsnio. Pagal EMFA 5 straipsnio 1 dalį valstybės narės privalo užtikrinti, kad visuomeninio transliuotojo žiniasklaidos paslaugų teikėjai „būtų redakciniu ir funkciniu požiūriu nepriklausomi ir nešališkai teiktų įvairią informaciją ir nuomones pagal jų viešosios tarnybos įgaliojimus“.

Reglamento 5 straipsnio 2 dalis įpareigoja valstybes nares užtikrinti, kad visuomeninio transliuotojo vadovų ar valdybos narių skyrimo ir atleidimo procedūros būtų skirtos garantuoti jų nepriklausomumą, ir nustato reikalavimus skaidrioms, atviroms ir objektyvioms vadovų ir valdybų skyrimo procedūroms.