Smurtas prieš vaikus: daugiau dėmesio emociniam vaikų stiprinimui (0)

Nors sakoma, kad vaikai – gyvenimo gėlės, tačiau smurtas prieš juos vis dar opi visuomenės problema, o į viešumą iškylantys atvejai, neretai būna lyg iš siaubo filmo. Nuo įvairių rūšių smurto (fizinio, psichologinio) nukenčiantys vaikai emociškai suluošinami visam gyvenimui, tad siekiant dar efektyviau nustatyti šiuos atvejus, aštuonios rajono ugdymo įstaigos nuo 2021 m. liepos dalyvauja socialiniame projekte „Kartu mes galime“, kurio tikslas – ugdymo įstaigose nustatyti bet kokį smurtą patyrusius vaikus bei padėti jiems sustiprėti emociškai.

Daugiau nei 2,5 tūkst. atvejų

Visuomenę vis supurto vienas už kitą baisesni įvykiai, kai meilę vaikui tėvai pakeičia neapykanta jam ir nuolat naudojamu psichologiniu, o dar blogiau – fiziniu smurtu. Vaiko teisių gynėjai Lietuvoje kasmet gauna daugybę pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus ar galimą fizinį smurtą prieš mažametį.

Rokiškio rajono statistika nėra džiuginanti. Pasak Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėjos Rokiškio rajone Gitanos Černiauskienės, praėjusiais metais gauta net 617 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus Rokiškio rajone. Tai – dvigubai daugiau, nei 2021 m., kai buvo užfiksuota 377 tokių pranešimų. 2020-ieji mažai skyrėsi – gauta 320 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus rajone. Anot pašnekovės, išnagrinėjus pranešimus, 2022 m. nustatyti 78, 2021 m. – 61, 2020 m. – 98  galimo smurto prieš vaikus atvejai.

Tuo tarpu šalyje 2021 m. nuo įvairių rūšių smurto nukentėjo 2 tūkst. 594 vaikai, 2022 m. – 2 tūkst. 803.

Tolerancija mažėja

„Kalbėdami apie smurtą artimoje aplinkoje pirmiausia galvojame apie fizinį smurtą. Tačiau visų formų smurtas yra vienodai netoleruotinas, tad ypač svarbu mokėti smurtą atpažinti bei įvertinti. Džiugu, kad Rokiškio rajono ugdymo įstaigos dalyvauja projekte „Kartu mes galime“, nes dėmesio vaikų emocinei, psichinei sveikatai negali būti per daug. Augantis pranešimų skaičius rodo, kad žmonių tolerancija vaiko teisių pažeidimams mažėja, mūsų visuomenė tampa sąmoningesnė ir labiau linkusi padėti šalia esančiam vaikui. Vaikai ir patys vis aktyviau ieško savo teisių gynėjų, kreipiasi į mūsų tarnybą prašydami užtarimo bei pagalbos, tačiau tai vis dar nėra labai dažni atvejai. Pradėjus veikti Vaiko teisių linijai per pirmąjį mėnesį sulaukėme 20 vaikų skambučių.“ – patirtimi dalijosi specialistė.

Kas tai?

Projekto „Kartu mes galime“ vadovas Paulius Šiupienius pasakojo, kad projektas remiasi Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) modeliu: adaptuojamos JAV sukurtos metodikos, padedančios mažinti ankstyvuosius po patirto smurto (nesvarbu kokio) atsirandančius simptomus: nerimą, depresiją, potrauminio streso sindromą, kurie gali iššaukti miego sutrikimus, atsiskyrimą̨ nuo socialinės aplinkos, dėmesio praradimą̨ dalykams, kurie anksčiau teikė̇ malonumą̨. Laiku neužkirtus kelio simptomų progresavimui, jie turi įtakos vaiko elgesiui bei savijautai: gali prasidėti nuolatinė depresija ar agresija, atsirasti žalingi įpročiai, pasireikšti destruktyvios mintys ir pan.

Įgyvendinant iniciatyvą, pirma apklausų būdu identifikuojama tikslinė grupė. Paskui žaidimų, pokalbių ir įvairių užsiėmimų forma vyksta bendravimas su moksleiviais, o profesionali psichologinė pagalba vaikui teikiama patogioje ir jam priimtinoje aplinkoje.

„Gyvi“ mokymai

„2021 liepą pradėjome vykdyti veiklas. Pirmiausia dirbome su 5-12 klasių moksleiviais, o šią vasarą specialistai bus orientuojami į darbą su 1-4 klasių moksleiviais. Viskas prasidėjo nuo metodinės medžiagos-knygų, paskui vyko „gyvi“ mokymai. Mokė specialistai iš JAV, žinoma, nuotoliniu būdu, anglų kalba, dalyvaujant vertėjams. Iš Rokiškio rajono mokymuose dalyvauja 10 specialistų, kurie dirba įvairiose rajono ugdymo įstaigose ir beveik 100 asmenų iš visos Lietuvos. Tikrai, tai analogų dar neturinčios žinios ir patirtys, kurios jau duoda naudos. Metodikas savo įstaigose įgyvendinę socialiniai pedagogai negaili gerų atsiliepimų: tyrimuose dalyvavę moksleiviai tapo atviresni, vis labiau moka išreikšti jausmus, jaučia pasitikėjimą, mokosi atsisakyti negatyvių minčių. Viskas vyksta per žaidimukus, net žaismingais pavadinimais „Karštoji kėdė“, „Jausmų termometras“, nesukeliant įtampos, ir vaikams patinka paprastumas“, – dalijosi P. Šiupienius.

Projekte dalyvauja socialiniai pedagogai iš: Juodupės, Pandėlio, Obelių, Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijų, Juozo Tūbelio ir Senamiesčio progimnazijų, Rokiškio rajono Pedagoginės-psichologinės tarnybos. 

Du metus truksianti iniciatyva taip pat vykdoma Alytuje, Joniškio, Kretingos, Pasvalio, Šilutės, Ukmergės, Jonavos, Kelmės, Mažeikių, Tauragės, Varėnos rajonuose.

Mato ir be metodikų

Mokymuose dalyvaujanti Rokiškio rajono Juodupės gimnazijos socialinė pedagogė Inga Michailova tikino, jog kiekvieni mokymai yra naudingi, nors ilgametis darbas su vaikais jau ir taip leidžia suprasti, kuriam vaikui kažkas negerai: „Visada naudinga atnaujinti žinias, tobulintis. Šie mokymai naudingi mums, kaip specialistams, kad galėtume dar greičiau identifikuoti problemų turintį vaiką, kad galėtume laiku imtis priemonių jo emocinei būsenai gerinti ar nukreipti pas specialistus. Tačiau per daugybę darbo metų ir įvairių mokymų, jau ir taip atpažįstame vaiką, kuriam yra emociškai sunku. Tą neretai išduoda ne tik pakitęs vaiko elgesys – atsiradęs nerimas, dirglumas, bet ir neverbaliniai ženklai: kūno kalba, aprangos stilius, drabužių spalvos. Ir tai nebūtinai nutinka vaikui patyrus tik fizinį smurtą. Kalbame ir apie nerimą, baimę ar paniką prieš kontrolinius, egzaminus.“

Socialinė pedagogė pasidžiaugė, kad blogai besijaučiantys vaikai vis drąsiau patys ieško pagalbos, nebejaučia baimės pasisakyti, jei kažkas negerai, šeimoje nėra palaikymo ar supratimo.

„Lūžis įvyko maždaug pieš 3 metus. Vaikai pasidarė drąsesni, atviresni, pasikalbame nuoširdžiau. Sakyčiau jie įgavo daugiau pasitikėjimo mumis, kaip specialistais, gal net kaip suaugusiais. Kartais ir savaitgaliais sulaukiu skambučių iš pasikalbėti norinčių vaikų. Gvildename jiems nerimą keliančias problemas. Jei skundžiasi, kad šeimoje jų nesupranta, nepalaiko, nepamirštame aptarti, jog jie turi ne tik teises, bet ir pareigas. Deja, yra atvejų, kai pagalbos ieško patys vaikai, o tėvai nenori pripažinti problemos. Gal nemato, gal sunku patikėti, gal tiesiog negali priimti to fakto“, – patirtimi dalijosi I. Michailova. 

Netoleruokite. Praneškite

„Svarbu, kad patys tėvai, ar kiti šeimoje smurtaujantys žmonės, suprastų savo netinkamą elgesį, norėtų keistis, ieškotų reikalingos pagalbos būdų, nevengtų kreiptis ir konsultuotis su savo srities specialistais, kurie padėtų spręsti šeimoje kylančius sunkumus darniai ir taikiai, nesukeliant nei smurtinės, nei nesmurtinės žalos bet kuriam kitam žmogui, o ypatingai – vaikui. Tad būkime atidūs, atkreipkime dėmesį į vaikus ir visais atvejais, kai tik kyla bent menkiausias įtarimas, kad vaikas gali patirti smurtą, praneškite apie tai vaiko teisių gynėjams“, – ragino G. Černiauskienė.

Autorius – Miglė Dambrauskaitė