Sunkiai valdomą beglobių gyvūnų veisimosi problemą Rokiškyje vėl padės spręsti organizacija iš Vokietijos (0)

Prieš dvejus metus Rokiškio beglobiais gyvūnais besirūpinantys savanoriai sulaukė dovanų iš Vokietijos: 40 metų gyvūnų gerove minėtoje šalyje besirūpinančios organizacijos „TASSO e.V.“ atstovai atvyko į Rokiškį ir per dvi dienas nemokamai sterilizavo, suženklino, nuparazitino 57 gyvūnus: 39 kates, 10 katinų, 7 kalytes ir vieną šunį. Šiais metais, balandžio 5-6 dienomis, geradariai vėl viešės Rokiškyje.

Sulaukė dėmesio

„TASSO e.V.“ – Vokietijoje beglobiais gyvūnais besirūpinanti organizacija, Lietuvoje vykdanti projektą „CNR tilto mokymai“. Savo paslaugas organizacija jau yra dovanojusi Zarasų krašte bei Rokiškyje.

Pasak juos ir šiais metais sutinkančios bei komandos darbus koordinuosiančios Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugijos savanorės Rokiškyje Nijolės Pranskūnaitės, organizacijos draugystė su Rokiškiu prasidėjo dėl to, kad atstovai girdėjo daug gerų atsiliepimų apie mūsų rajono savanorių darbą.

„Projektą kuruoja buvusio Austrijos ambasadoriaus Lietuvoje žmona Gudrun Koller. Ji jau nebereziduoja Lietuvoje. Prisimenu prieš dvejus metus sulaukusi jos atstovės Gintės Klimavičienės skambučio ir pasiūlymo su komanda atvažiuoti į Rokiškį mums padėti, labai jaudinausi. Bijojau ar aš susitvarkysiu, bet kai siūlo tokią galimybę, negalima jos praleisti“, – užsimezgusią gražią draugystę prisiminė N. Pranskūnaitė.

Kokia buvo organizacijos suteiktos dovanos – atliktų paslaugų – vertė pašnekovė sakė nežinanti, nes išmestus, paliktus ir savo šeimininkų išduotus gyvūnus prigaudžiantiems rokiškėnams organizacija visas anksčiau išvardintas paslaugas atliko nemokamai. Savanorė neabejoja – suma buvo tikrai didelė, kadangi vienos katės sterilizacija prieš porą metų kainavo apie 30 eurų. Šiais metais kainos gali būti dar didesnės...

N. Pranskūnaitė kalbėjo labai atvirai: beglobių gyvūnų skaičius Rokiškio rajone yra itin didelis (dominuoja – katės), tad natūralu, kad visiems juos globojantiems padėti nepavyks. Todėl reikalinga registracija, kurią atlieka pati savanorė telefonu: +370 698 86699.

Žadą atimančios situacijos

O situacija, kalbant apie žmonių atsakingumą ir sąmoningumą, savanorei kelia siaubą: „Aš pati prieš keletą dienų sulaukiau moters skambučio, kuri ieškojo savo morciaujančiai katei patinėlio... Pritrūkau žodžių tai išgirdusi. Kur paskui atsidurs tie kačiukai..? Žmonės drįsta skambinti beglobiais besirūpinantiems savanoriams ir teirautis, ar jie neturi priglaudę konkrečios veislės katino – šiuo atveju teirautasi Siamo katinėlio – ir tik tam, kad duotume jį nelegaliam dauginimui. Aš galėčiau apie tai pranešti ir atitinkamoms institucijoms, juk tai – draudžiama“.

Čia pašnekovė vėl prisiminė pirmąjį „Tasso“ organizacijos atstovų vizitą Rokiškyje, kai ne viena žmonių atvežta katė savyje jau augino gyvybę... Ir tokių situacijų, kai sterilizacijai pas veterinarus atvežamos kačiukų jau besilaukiančios pūkuotosios mamytės – apstu.

„Veždami sterilizuoti neretai mes net nežinom, kad katė yra katinga. Tai paaiškėja jau pradėjus procedūrą... Pernai pavasarį iš dešimties kačių, berods šešios buvo katingos. Siaubingai sunku. Paskaičiuokite, jei 400 praėjusiais metais sterilizuotų kačių būtų atvedusios kad ir po 5 kačiukus, kas dėtųsi rajone? Tegul katinėliai ir neturės šeimininkų, bet bus „švarūs“, o tada jau ir žmonės kitaip į juos reaguoja: pamaitina, leidžia tvartuose ar ūkiniuose pastatuose gyventi, nes yra tikri, kad neprisiveis nevaldoma galybė“, – savo kasdienybe dalinosi savanorė apgailestaudama, kad nors ir labai stengiasi, deja, dėl neatsakingo veisimo ar atvežus iš aplinkinių rajonų, beglobių kačių dauginimosi problema Rokiškio rajono išlieka itin aktuali.

Pagalbos nepriprašo...

N. Pranskūnaitė prisiminė buvusį Juodupės miestelio seniūną Valdą Adamonį, kuris itin aktyviai prisidėjo rūpindamasis beglobių kačių sterilizavimu. Anot savanorės, seniūnas labai daug padėjo ir bendras darbas jau buvo tapęs pastebimu. Deja, seniūnui apleidus darbą, situacija pamažu grįžta į skaudžią pradžią.

Nevaldomą kačių dauginimąsi savanorė sako matanti Pandėlio, Jūžintų seniūnijose.

Moters pasiteiravus kaip į šią problemą reaguoja rajono valdžios atstovai, juk rudeniop vyko jų ir savanorių susitikimas rajono savivaldybėje, N. Pranskūnaitė nevyniojo žodžių į vatą – susidarė įspūdis, kad savanoriai ir jų dėstomos bėdos išklausytos buvo tik mandagumo vardan.

„Gal jie kažką ir sprendė mums išėjus, bet mes jokio realaus atsako nesulaukėme. Pamenu, kai rajono meru buvo Antanas Vagonis, būdavo skiriama pinigų gyvūnų sterilizavimui. O dabar gelbsti štai tokie atvažiuojantys geradariai ir geros valios žmonių skiriama 1,2 proc. parama Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugijai, kurią mes ir atstovaujame“, – į pajamų dar nedeklaravusius asmenis kreipėsi N. Pranskūnaitė, kviesdama skirti dalį Gyventojų pajamų mokesčio vienišoms ir išduotoms širdelėms Rokiškyje, kuriomis rūpinasi Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija.