Sužalotos stirnos istorija: gyvūnas neišgyveno (0)

Trečiadienio rytą į „Rokiškio Sireną“ kreipėsi rokiškėnas ir pranešė apie Rokiškio pakrašty gulinčią sužeistą stirną. Kol tarnybos aiškinosi, kas už ką atsakinga, gyvūnas beveik parą šliaužiojo šalikelėje.

Pagalbos nesulaukė

Paskambinęs vyras teigė galinės kūno dalies nevaldantį, greičiausiai automobilio partrenktą gyvūną priešpriešinėje eismo juostoje pastebėjęs jau antradienio vakarą.

„Mačiau, kad jis nevaldo galinių kojų, bet gyvas. Pirma mintis buvo paskambinti 112. Taip ir padariau. Pasakiau lokaciją, jie padėkojo, kad pranešiau ir sakė, kad turi tuoj atvykti ekipažas. Negalėjau laukti, išvykau iš tos vietos. Šiandien ryte po 9 val. vėl važiavau pro tą pačią vietą, gyvūnas vis dar kankinosi šalia kelio. Stirna šliaužiojo tarp pušelių ties Topolių ir Pandėlio gatvių sankryža. Praėjo 13 valandų, negi niekas nesureagavo?“, – stebėjosi į redakciją paskambinęs vyras.

Medžiotojai bejėgiai

Medžiotojų klubo „Atžalynas“ pirmininkas Valerijus Afanasjevas sakė, kad šiuo atveju medžiotojų rankos surištos – miesto zonoje naudoti ginklų neleidžia įstatymas.

„Mus kviečia, kai gyvūnas nutrenkiamas ne miesto teritorijoje. Dažniausiai gyvūnai būna nebegyvi, mes juos išvežame į specialią aikštelę utilizuoti. O jeigu gyvas užsirašome ant medžioklės bilietą ir nušauname“, – sakė pašnekovas. 

Apie nutrenkus gyvūnus pranešama dažnai, medžiotojams į užmiesčio kelius tenka vykti vos ne kas antrą dieną. Pasak V. Afanasjevo, žiemą žvėrys migruoja dažniau:  eidami pasimėgauti ant kelių pabarstyta druska, ieškodami maisto.

„Dažniausiai pranešama apie partrenktas stirnas, rečiau pasitaiko briedžių, elnių, barsukų, janotų. Per metus vien mūsų klubas gauna 40–60 pranešimų apie nutrenktas stirnas.  Būna, kad numuša ir traukiniai, ne tik automobiliai“, – kalbėjo rokiškėnas.

Pirmas toks atvejis

Trečiadienį prieš 11 val. skambučio apie sužalotą gyvūną sulaukė ir Rokiškio meras Ramūnas Godeliauskas, kuris iškart susiekė su Rokiškio miesto seniūnu Arūnu Krasausku, medžiotojų ir gyvūnų globos draugijomis.

„Gavęs pranešimą paskambinau Panevėžio aplinkos apsaugos departamentui, kuris nukreipė į Gyvūnų globėjų asociaciją. Keista, jog nei viena institucija nebuvo gavusi pranešimo, nors gyventojai dar praėjusios dienos vakare apie tai pranešė bendruoju pagalbos telefonu 112. Gyvūnų globėjų asociacija paprašė apžiūrėti gyvūną ir jiems pranešti apie jo būklę. Paprašiau tai padaryti miesto seniūną, kuris toliau išsprendė šią problemą“, – sakė R. Godeliauskas.

Rokiškio miesto seniūnijos seniūnas A. Krasauskas patvirtino, kad skambučio apie sužalotą stirną sulaukė trečiadienį 11.05 val., tada jis susiekė su Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcija, o prieš 12 val. jau tarėsi Gyvūnų globėjų asociacija.

„Asociacijos atstovui iškart pateikiau vietos koordinates, kur yra sužeista stirna. Toks atvejis pasitaikė pirmas per mano darbo metus, kai sužalotas gyvūnas dar buvo gyvas ir jam reikėjo pagalbos, todėl, vos gavę pranešimą, iškart ėmėme ieškoti kas gali ją suteikti. Iki šiol paprastai sulaukdavome pranešimų tik apie rastus negyvus gyvūnus“, – kalbėjo seniūnas.

Gydo arba užmigdo

„Mūsų klubo savanoris jau važiuoja paimti gyvūną“, – trečiadienio popietę patikino Gyvūnų globėjų asociacijos prezidentas Vytautas Gustaitis.

Jis tvirtino, kad pranešimą gavo tik apie 14 val. Kitaip tariant, po skambučio bendruoju pagalbos telefonu apie sužeistą gyvūną praėjo 18 val., kol apie tai buvo pranešta gyvūnų globėjams ir imtasi konkrečių veiksmų.

Pasak V. Gustaičio, visi sužaloti gyvūnai keliauja į centrą, ten jie apžiūrimi veterinarijos specialisto. Jeigu įmanoma, gydomi ir paleidžiami į gamtą,  kitu atveju – užmigdomi.

„Sužalojimai ant kelio turi labai blogas pasekmes, nes ne tik kaulai  laužomi, bet ir stuburas. Lūžus stuburui gyvūnas nebegali gyventi. Laukiame, kol stirna bus atvežta apžiūrai, tik tada galėsime ką nors pasakyti.  Šiandien labai keista diena, daug iškvietimų, visi mūsų savanoriai išsibarstė po visą Lietuvą. Briedis Klaipėdoje,  ant automagistralės numušta stirna. Visa Lietuva labai judanti“ , – kalbėjo gyvūnų globėjų organizacijos prezidentas. 

Jaučiasi gana saugūs

Pasak V. Gustaičio, kanopinai gyvūnai urbanizuotose vietose jaučiasi gana saugūs, nes už miesto ribų jie yra medžiojami. 

„Pavyzdžiui, Kaune VI forto rajone vienu metu suskaičiavau apie 20 stirnų vienoje vietoje.  Briedžiai ypač pavasarį, kai prasideda poravimosi metai pradeda migruoti. Jie turi savo kelius, keisčiausia, kad juose patiria labai daug sunkumų, tenka įveikti įvairiausiai tvoras, kelius, bet jie  keliauja vis tuo pačiu maršrutu. Tvoros  būna su aštriais strypais, labai dažnas atvejis, kai persipjauna pilvus ant tų tvorų, tenka važiuoti su kranu nukelti gyvūnus nuo tvoros“, – aiškino V. Gustaitis.

Pervežant nugaišo

Trečiadienio pavakarę, apie 16 val. į Rokiškį atvykęs Gyvūnų globėjų asociacijos savanoris paėmė besikankinantį gyvūną ir išvežė į Kauną veterinaro apžiūrai. Kaip ketvirtadienio rytą informavo V. Gustaitis, stirna nugaišo kelionės metu ir išvežta į utilizaciją.

„Tai dažnas atvejis, kai gyvūnai nugaišta transportuojant, nes patiria didelį stresą“, – komentavo pašnekovas.

 Dažniausi susidūrimai – su stirnomis

Medžiotojų klubo „Atžalynas“ pirmininkas Valerijus Afanasjevas sakė, kad   tokiais atvejais, kai  urbanizuotose vietose sužalojami gyvūnai, medžiotojų rankos surištos – miesto zonoje naudoti ginklų neleidžia įstatymas. „Mus kviečia, kai gyvūnas nutrenkiamas ne miesto teritorijoje. Dažniausiai gyvūnai būna nebegyvi, mes juos išvežame į specialią aikštelę utilizuoti.  O jeigu gyvas nušauname“, – sakė pašnekovas. 

Apie nutrenkus gyvūnus žiemos mėnesiais pranešama dažnai, medžiotojams į užmiesčio kelius tenka vykti vos ne kas antrą dieną. Pasak V. Afanasjevo, žiemą žvėrys migruoja dažniau:  eidami pasimėgauti ant kelių pabarstyta druska, ieškodami maisto. „Dažniausiai pranešama apie partrenktas stirnas, rečiau pasitaiko briedžių, elnių, barsukų, janotų. Per metus vien mūsų klubas gauna 40–60 pranešimų apie nutrenktas stirnas.  Būna, kad numuša ir traukiniai, ne tik automobiliai. Prisnigus laukuose,  gyvūnai eina į sodus, prie namų ieškoti maisto. Problema ir tai, kad vairuotojai  labai neatidūs nepasirenka saugaus greičio“, – kalbėjo rokiškėnas.  Laukinių žvėrių ir vairuotojų  susidūrimai  dažniausiai įvyksta tose vietose,  kur driekiasi miškai ir yra pagrindiniai gyvūnų migracijos takai, Rokiškio rajone – ties Ilgalaukiais,  prie Panemunėlio ties Šetekšnų kaimu ir kt.