Tulpių ambasadoriai Trukšniai intensyviai ruošiasi savaitgaliui (0)

Kavoliškyje įsikūrusiuose Trukšnių šiltnamiuose – pats darbymetis: artėjant kovo 8-ąjai Ekaterina ir Alius Trukšniai skina, riša ir ruošia puokštes tulpių ar pavienes gėles. Ir nors įvairiaspalviais žiedais jau nuklota didelė dalis šiltnamių stelažų, A. Trukšnys neslėpė – buvo nerimo, ar šiais metais visas susodintas Moters dienos simbolis spės iškelti žiedelius.

Mama ir sūnus kasmet stengiasi, pirmiausia, dėl Kovo 8-ąjai skirtų tulpių.

Ir dieną, ir naktį kūreno pečius

Ypatinga šių metų žiema nerimo sukėlė lietuviškų daržovių augintojams bei gėlininkams. Tulpių ambasadoriais Rokiškyje vadinami Trukšniai šiemet turėjo įdėti kur kas daugiau pastangų siekdami, kad Kovo 8-ąją rokiškėnai, kaip įprasta, galėtų įsigyti jų išaugintų tulpių. Mat sausio mėn., kai į Lietuvą atkeliavo sniegas bei pradėjo spausti didžiuliai šalčiai, kavoliškėnams prasidėjo darbymetis: šiltnamiuose ėmė lysti pavasario šauklių – tulpių – daigeliai.

„Taip, žiema buvo tikrai išskirtinė, tačiau ar dešimt šalčio, ar trisdešimt, kūrenti krosnį vis tiek reikia. Be abejo, skiriasi kūrenimo intensyvumas: šalčiausiomis naktimis pakrauti krosnį sūnus į šiltnamius eidavo net tris kartus – devintą vakaro, pirmą nakties ir penktą paryčiais“, – skaičiavo E. Trukšnienė.

O A. Trukšnys pasidžiaugė, kad nors malkų rietuvės tuštėjo itin smarkiai, papildyti atsargų sezono eigoje neprireikė: „Dar neaišku, ar tikrai sezonui užteks, nes nežinia, koks laukia pavasaris. Pernai žiema nebuvo tokia šalta, bet sukūrenom beveik visas įsigytas malkas: du miškavežius su priekabomis – apie 120 kubinių metrų. Šiais metais pirkom tiek pat“.

Įtemptos dienos

Tačiau gėlėmis Rokiškio kraštą aprūpinantiems verslininkams daugiau nerimo buvo ne dėl malkų, o dėl „spaudžiančio“ laiko: kartais jau ir vasario 14-ąją – Įsimylėjėlių dieną – tulpėmis palepindavę Trukšniai šiais metais nuogąstavo, ar visos pasodintos gėlės iki Kovo 8-osios spės iškelti žiedus. Rodydamas dar neskintą tulpių plantaciją A. Trukšnys neslėpė manęs, kad keli tūkstančiai tulpių net nebepražys, nes buvo per šalta.

Kai įsivyravę šalčiai ir sąskaitos už šildymą tuštino žmonių pinigines, kyla klausimas, ar gėlių augintojų patirtos išlaidos šildymui atsilieps vartotojams – jų gėlių pirkėjams? A. Trukšnys patikino, kad tulpes ir šiais metais pardavinės po 1 eurą.

„Mums viskas brango: vienas tulpės svogūnėlis, kurį sodinam, yra brangesnis už iš Olandijos atvežtą jau užaugintą tulpę. Tačiau žmonės, kurie palygina, pamato itin ryškius skirtumus tarp mūsų gėlių ir pirktų prekybos centre. Visgi, šiais metais gėlės kaina lieka ta pati“, – sakė pašnekovas patikslindamas, kad kai kurių vasaros lauko gėlių sodinukai, atėjus jų pardavimo laikui, bus šiek tiek brangesni. 

Ieško iš anksto

Rokiškėnų meilę Trukšnių tulpėms liudija tai, kad užklausos apie galimybę įsigyti gėlių būtent iš šių augintojų „plaukti“ pradeda dar net nepaviešinus skelbimų apie jau pradėtą skynimą ir užsakymo būdus ar prekybos vietas. Pakuodami gėles mama ir sūnus dar kartą primena (o tuos, kurie gal pirmą kartą norėtų tulpių įsigyti iš jų – informuoja), kad pageidaujant didesnio kiekio tulpių, geriausia užsakymą pateikti iš anksto ir suderintu laiku tik atvykti jo pasiimti.

Pastarosios dienos, be abejo, labiausiai „pramuštos“ rūpesčiu tulpėmis, tačiau šiltnamiuose yra ir kito darbo: čia jau auga našlaitės, stiebiasi pomidorų daigai, meilės ir rūpesčio sulaukia daugybė įvairių lauko gėlių sodinukų. Dar daugybė įvairių daigų yra pakeliui į Trukšnių šiltnamius.

Mada nelygu skoniui

Kelis dešimtmečius gėlėmis rokiškėnus aprūpinančios E. Trukšnienės klustelėjus, kuo žmonės puošia savo namus ir ką ruošia artėjančiai vasarai, moteris iš karto išskyrė pastarųjų metų madą – sundavyles ir surfinijas: „Pastarųjų turim naujos rūšies. Nesakom niekam pavadinimo, nes kai jas pamatėm, patys gal metus ieškojom (juokiasi – aut. past.). Tokios yra pasodintos naujose kolbose mieste, šalia senojo viešbučio“.

Pasak A. Trukšnio, ši rūšis pasižymi tuo, kad nereikia nuskabyti žiedų, tinkamai prižiūrima gėlė puošia erdvę net iki lapkričio ir tie, kurie jau turi jų savo kieme, sako – „super“. Apibendrindamas apskritai naujienų klausimą, vyras prisiminė kelionę į Olandijoje vykstančias parodas: „Aplankėm gal 50 parodų, bet surasti kažką naujo, tikrai įdomaus, deja, nepavyko. Kitas dalykas – ne viskas mūsų klimatui tinka, ne viskas čia augtų. Jei žiūrėsime jau į rudenį, vėl turėsime gražių, naujoviškų karališkųjų chrizantemų. Nes tos senosios daugeliui jau nusibodusios, ieško įvairesnių“.

Atsisveikindami profesionalai atsako į paskutinį klausimą: ar įmanoma namuose patiems pasiruošti vasarai - užsiauginti gėlytę ar pomidoro daigelį? A. Trukšnys šypsosi: „Ir aš galvojau, kai grįžau iš Airijos, kad nieko nereiškia gėlę užauginti. Tačiau tai yra sunkus darbas ir jį reikia suprasti, reikia įdėti daug jėgų, norint, kad viskas pasisektų. O pastaroji savaitė apskritai buvo itin įtempta: naktį kūrenami pečiai, dieną skinamos, rišamos ir ruošiamos gėles“. Mama ir sūnus pasijuokia, kad posakis „gyvena šiltnamio sąlygomis“ (visos jų dienos lekia šiltnamiuose) jiems visai netinka, nes auginti gėles – juodas darbas.