Vasaros „atributas“ Rokiškyje – invaziniai šliužai iš Ispanijos (0)

Praėjusią vasarą Rokiškio rajono savivaldybė pradėjo kovą su mieste įsiveisusiu invaziniu ispaniniu šliužu (arba kitaip – luzitaniniu šliužu „Arion vulgaris“): aplink Rokiškio dvaro tvenkinius buvo išdėliotos specialios savadarbės kenkėjų gaudyklės. Nepageidaujami imigrantai gaudyti visą vasarą, iki pat rugsėjo pabaigos, tačiau rajono savivaldybės Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vyriausiojo specialisto Daručio Krivo teigimu, sugaudyti visus yra neįmanoma, tad vasarai vėl beldžiant į duris, specialistai jau ruošia gaudykles naujam medžioklės sezonui.  

Dar neišlindo

Prieš porą savaičių būtent Tyzenhauzų alėjoje buvo pastebėti keletas pirmųjų šių metų šliužų. Visgi įdėmiau apžiūrėjus paaiškėjo, kad tai – ne pavojingieji ispaniniai kenkėjai, o lietuvių daržuose aptinkamas įprastas juodasis šliužas. Šis, pasak D. Krivo, nėra pavojingas nei augalams, nei sodo gėrybėms.

O prakalbęs apie pernykštes rudųjų gaudynes, specialistas tik atsiduso, jog išgaudyti visų atvykėlių – neįmanoma: „Nelieka nieko kito, tik susigyventi su situacija ir kiek leidžia galimybės – šliužus gaudyti. Šiais metais vėl darysime tą patį: dėsim gaudykles tuose plotuose, kuriuose jų populiacija didžiausia, rinksim paprastuoju, rankiniu būdu. Kol kas gaudyklės dar nepastatytos, tačiau ir šliužų dar nebuvo matyti. Visgi panašu, kad jau netrukus teks jas grąžinti. Skeptiškai žiūriu į siūlymus ieškoti padėtų šliužų kiaušinėlių – bandžiau, bet neradau. Kiekvienas žmogus tikrai neieškos, tad telieka imigrantus gaudyti jau pradėjusius kelionę po teritorijas“.

Geriausias būdas

Anot D. Krivo, būtent gaudymas savadarbėmis gaudyklėmis yra labiausiai pasiteisinusi priemonė kovojant su nepageidaujamu atėjūnu.

„Iš savo asmeninės patirties galiu pasakyti, kad gaudyklės, pačių pasidarytos iš 5 l talpos taros, yra veiksmingiausios. Esu pirkęs specialią gaudyklę sodo sraigėms gaudyti, kuri po 2 mėn. nuo saulės ar kitų kažkokių veiksnių, tiesiog, subyrėjo. Kai kas sako, kad nuo šliužų gelbsti moliuskocidai, bet lietui nulijus jie ištirpsta, o šliužai gausiausiai juk ir išlenda būtent po lietaus“, – invazinių gyvūnų specifiką priminė specialistas dar pridurdamas, kad šliužai labai mėgsta drėgmę, tad ne veltui rekomenduojama jų ieškoti ir rinkti ryte bei vakare, kai žolė yra drėgna.

Pašnekovas iš karto nukreipė, kur vertėtų ieškoti ispaninio šliužo: jiems patinka rododendrų krūmai, po kurių lapais gali pasislėpti ir kur žemė aplink augalą yra drėgna. Taip pat reikia apžiūrėti kompostines (aplink ar net po jomis) ar aplink sklype esantį vandens telkinį. Šliužų slėptuve gali tapti ir teritorijoje sukrautų lentų, malkų bei kitų daiktų krūvos, po kuriomis – drėgna ir nepasiekia saulės spinduliai.

Lenda į namų vidų

D. Krivas tikino, kad jei šliužai nebus gaudomi ir naikinami, gali nutikti ir situacijų, kai vieną dieną svečias ateis į namus: „Jie šliaužia į namų rūsius – jei kur yra atviras langelis. Pro atvirus langus šliaužia ir į namus, net – ant stalų, ko niekada nebūdavo su mūsų vietiniais šliužais. Taip elgiasi, nes ieško maisto. Šie ispaniniai šliužai yra labai ėdrūs. Kalbėjau apie tai pernai, kartoju ir šiemet: neišnaikinsim visų, bet bendromis jėgomis tikrai galime mažinti jų populiaciją. Savivaldybė rūpinasi viešosiomis teritorijomis, o gyventojai turi atsakingai pasižiūrėti į situaciją savo sklypuose. Ir jokiu būdu – pabrėžiu – jokiu būdu radę šį šliužą nemesti jo per tvorą pas kaimyną ar į apleistą sklypą. Įveikti kelių ar keliolikos metrų atstumą jiems nėra sunku. Šliužą reikia utilizuoti apipylus druska“.

Praėjusią vasarą apie kenkėjus kalbėjęs specialistas vylėsi, kad artėjanti žiema pakoreguos šliužų populiaciją nors dalį jų iššaldydama, tačiau šiandien kalbintas D. Krivas apgailestavo, kad sąlygos peržiemoti atėjūnams, visgi, buvo palankios. Anot jo, šliužai palindo po nukritusiais lapais, kuriuos užklojo storo sniego danga, tad net ir -30 laipsnių šaltis jų nepasiekė.

Atsižvelgdamas į meteorologų prognozes artėjančiai vasarai – ji turėtų būti karšta – D. Krivas svarstė, kad rudųjų imigrantų gali būti pastebima mažiau.

Priminimas, kaip gaudyti

Praėjusią vasarą mieste buvo pastatyta 10-12 gaudyklių, pripildytų šliužus viliojančio skysčio, pagaminto iš: mielių, cukraus, obuolių sulčių ir vandens. Svarbiausias aspektas, gaminantis gaudykles, kad šliužai galėtų lengvai į jas patekti, tačiau negalėtų ištrūkti.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad renkant ispaninius atėjūnus reikia mūvėti pirštines, kadangi parazitas išskiria gleives, prilimpančias lyg super klijai. Dėl tos pačios priežasties nerekomenduojama jų traiškyti batu. Efektyviausias būdas jį sunaikinti – apipilti druska.

Savivaldybės specialistai dar kartą pabrėžia, jog negalima šliužo tiesiog numesti į kitą sklypą: jie grįžta su dar didesniu būriu – viena šliužė padeda apie 400 kiaušinėlių vienai vadai, o Lietuvoje plintantis šliužas užauga iki 12 cm ir daugiau ilgio. Tikimybė visiems išsiritusiems jaunikliams išgyventi nėra didelė, tačiau atkreipiamas dėmesys, jog mažiausiai pusė šių mažųjų parazitų išgyvena ir toliau plinta. Invaziniai šliužai, priešingai nei dauguma kitų vikšrų, netinkami paukščiams lesti.