Vilnos vėlėja A. Deksnienė įvertinta kaip sėkmingiausiai 2025-aisiais dirbusi amatininkė (0)

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) vakar Vilniuje surengė tradicinę šventinę konferenciją „Tautinio paveldo produktų apsauga, kūrimas, realizavimas ir populiarinimas“. Visgi ne skaityti pranešimai čia buvo svarbiausi – susitikimo „vinimi“ tapo sėkmingiausiai šiemet dirbusių Lietuvos tradicinių amatininkų ir tradicinių amatų centrų apdovanojimai. Įvertintųjų – tik trys, o jų gretose – Rokiškio krašto vilnos vėlėja Alė Deksnienė.

Antras toks svarus

Besibaigiant praėjusiems metams, A. Deksnienei buvo įteiktas meno kūrėjų apdovanojimas: vilnos vėlėja buvo paskelbta „Geriausia metų tautodailininke“ ir apdovanota už 2024 metais vykdytą aktyvią parodinę ir edukacinę veiklą Lietuvoje ir užsienyje.

Šie metai kraštietei – ir vėl sėkmingi: ŽŪM ją išrinko viena iš dviejų 2025 m. sėkmingiausiai dirbusių tradicinių amatininkų ir įteikė padėką už tradicinio vilnos, milo vėlimo amato puoselėjimą ir populiarinimą, perdavimą jaunajai kartai. Antrasis įvertintas sėkmingiausias amatininkas – tradicinių amatų meistras Jonas Bugailiškis. Jam padėka skirta už tradicinių muzikos instrumentų gaminimo, drožybos, dailidystės, žaislininkystės amatų puoselėjimą. 2025 metais sėkmingiausiai dirbančiu tradicinių amatų centru už tradicinių amatų puoselėjimą ir etninės kultūros vertybių sklaidą pripažintas Ėriškių kultūros centro padalinys Upytės kaime.

Pasak įvertintosios kraštietės, ministerijai buvo pateikta 19-a kandidatų. Ją apdovanojimui gauti pasiūlė Panevėžio rajono Upytės tradicinių amatų centras: „Mes (A. Deksnienė amatą puoselėja kartu su vyru Kęstučiu Deksniu jųdviejų įkurtoje VšĮ Amatų studijoje „Suveltas stilius“ – aut. past.) su jais bendradarbiaujame nuo pat mūsų veiklos pradžios. Jie man – kaip antrieji namai“.

Metai veiksme

A. Deksnienė paaiškino, kad pernai ir šiais metais gauti įvertinimai – skirtingi, tačiau tautodailės ir amatų sritys yra itin glaudžiai susijusios.

„Mes – amatininkai, nes vilnos vėlimas yra tikrai archajiškas menas. Šiuo laikmečiu esame jo „perdavėjai“, nes amatas gali ir išnykti. Matome, kaip mugėse į mūsų palapinę užėję jaunuoliai nesupranta, kas per batai sustatyti, kaip ir iš ko jie padaryti. O jei dar pasakai, kad rankomis nuvelta, jiems atrodo lyg stebuklas. Negali tuo patikėti. Bet juk tai – mūsų kultūros šaknys, o pačiuose darbuose gausu tautodailės elementų“, – dalijosi mintimis pašnekovė.

Jos teigimu, susidomėjimas vilnos vėlimu yra didelis: „Suveltas stilius“ atstovai yra intensyviai kviečiami vesti edukacijų, dalyvauti mugėse, šventėse, pristatyti gaminių parodas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio lietuvių bendruomenėse. Būtent šios veiklos, pasak A. Deksnienės, buvo vertinamos ŽŪM, iš kurios moteris vakar atsiėmė sėkmingiausiai šiemet dirbusių Lietuvos tradicinių amatininkų titulą.

Širdis jautė

Dar vienas svarbus vertinimo kriterijus yra tautodailininko sertifikuoti gaminiai: atsižvelgiama į patentuotus produktus. A. Deksnienė šį kartą išskyrė savo veltus žaislus, kurie pernai buvo sertifikuoti apskritai pirmą kartą Lietuvoje.

O paklausta, ar žinojo apie apdovanojimą, veltinių specialistė šyptelėjo, jog tą kuždėjo nuojauta: „Čia buvo paslaptis iki pat renginio – niekas nepasakė. Bet tos paslaptys, nori – nenori, vis nuteka... Tad kai vieną dieną paskambino Žemės ūkio agentūros atstovai sakydami, kad filmuoja visus amatininkus ir nori atvykti pas mus įtariau, kad atvyksta ne šiaip. Aišku, neturėjau patvirtinimo, bet širdis jautė. Tik noriu pabrėžti, kad visais savo apdovanojimais dalinuosi su vyru. Tą sakiau ir padėkos kaboje per ceremoniją: tai yra bendra mūsų veikla, hobis, laisvalaikis ir mes visada visur einame kartu, petys į petį, tad ir pasiekimai yra bendri“.