Žiemiškuose keliuose – moderni technika ir sunkiai į kalną pūškuojantys traktoriukai (0)

Iškritęs pirmasis sniegas sukėlė ant kojų kelių priežiūros tarnybas. Rokiškio rajone valstybiniuose keliuose žiemą darbuojasi 5–6 barstytuvai, sniego valymo technika. Seniūnijos savo gyvenvietes nuo sniego vaduoja senais traktoriais.

Barsto ne visada

Kelininkai sako, kad pirmas žiemiškas krikštas, lyginant su praėjusiu, kai pirmosiomis dienomis susidarė 20 cm storio sniego danga, praėjo gana ramiai.

Tačiau sulig pirmuoju sniegu pasipila ir gyventojų priekaištai, kodėl pirmiausiai barstomi vieni keliai, kiti – vėliau ar visai nebarstomi.

AB „Kelių priežiūra“ Rokiškio tarnybos vadovas Laimis Magyla sako, kad nuvalyti vienu metu kelis šimtus kilometrų Rokiškio rajone esančių valstybinių kelių neįmanoma. Kol valomi ir barstomi didžiausio eismo intensyvumo pagrindiniai keliai, mažiau dėmesio tenka mažesnio mažesniems keliukams, žvyrkeliams.

„Žmonės labai jautrūs šiuo klausimu, jiems atrodo, kad kiekvienas kelias turi būti pabarstytas čia ir dabar, tačiau kiekvienam keliui yra atitinkami reikalavimai. Žinoma, vartotojai tikisi, kad važiuojant į darbą kelias jau bus geras, tačiau taip tikrai nėra. Tarkim, jeigu važiuoji iš Aleksandravėlės 7–8 val. ryto, kelias dar nebus nuvalytas. Penkto lygio keliuose (pvz. į Duokiškį), esant suspaustam sniegui, mes neturime jo nutirpdyti. Turime tik nuvalyti – pagal reikalavimus yra numatyta, koks turi būti suspausto sniego storis, kiek gali būti puraus sniego. Pabarstyti ketvirto ir penkto lygio kelius reikia tik esant ypač sudėtingoms oro sąlygoms, kai yra šlapias ledas arba lijundra“, – kalbėjo L. Magyla.

Tik druska

Pasak Rokiškio tarnybos vadovo, nuo lapkričio 1 d. įsigaliojo reikalavimas, kad trečio priežiūros lygio keliai būtų barstomi tik druska, anksčiau galima buvo naudoti smėlio ir druskos mišinį.

Rokiškio rajone visų pirma barstomi ir valomi šie keliai: Nr. 120 Radiškis–Anykščiai–Rokiškis 64,393–85,575 km (link Kamajų), Nr. 122 Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys  0,0–23,0 km (link Obelių),  Nr. 117 Zarasai–Bradesiai–Obeliai 27,347–40,964 km (Obeliai–Bradesiai), Nr. 122 Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys  23,0–41,245 km (link Kupiškio), Nr. 123 Biržai–Pandėlys–Rokiškis 31,70–66,758 km (link Pandelio), Nr. 3601 Rokiškis –Juodupė–Onuškis–Ilzenbergas 0,00 –17,6 (iki Juodupės miestelio pabaigos), Nr. 3620 Juodupė–Aleknos–Aknystė 0,00–1,0 km (link Aleknų), Nr. 3604 Rokiškis–Maneivos–Naujasodė 0,00–4,649 km (iki Steponių), Nr. 3607 Čelkiai–Jūžintai–Užpaliai 0,00–4,00 km (iki Laibgalių), Nr. 3623 Rokiškio–Žiobiškis–Paliepis 0,00–2,30 km (nuo Rokiškio bažnyčios iki Uljanavos pabaigos).

 Prognozės

Paklaustas, kurie kelio ruožai Rokiškio rajone žiemą kelia didesnį pavojų vairuotojams, L. Magykla atkreipia dėmesį į viaduką, kur pasitaiko pavojingų situacijų.

„Kitų kelio ruožų neišskirčiau. Būna, kad lygioje vietoje į šalikelę nuvažiuoja. Saugumas priklauso ir nuo pačių gyventojų, ar jie imasi atsargumo priemonių, tinkamai paruošia automobilį, kad galėtų pasiekti gyvenvietes. Jeigu gyvena prie žvyrkelio, reikėtų pasirūpinti ir dygliuotomis padangomis“, – sakė pašnekovas.  

Permainingos žiemos diktuoja kelininkams darbo valandas. Kadangi meteorologai, prognozuodami orus kelioms dienoms į priekį, dažnai prašauna pro šalį, kelininkai naudoja ir savo informacines technologijas, kurios pagal įvairius parametrus padeda numatyti kelių būklę ir eismo sąlygas.

Daug metų kelių priežiūros tarnyboje dirbantis L. Magyla sako, kad kelininkai žino vietas, kuriose pašąla pirmiausiai. Kad nereikėtų apvažiuoti viso rajono ir žiūrėti, ar nėra slidu, tikrinamos būtent tos vietos.

 Prireiktų savaitės

Pandėlio seniūnijoje vietinės reikšmės keliai sudaro 287 km, iš jų spėjama nuvalyti tik apie pusantro šimto kilometrų. Pandėlio seniūno Algirdas Kulys sako, kad seniūnijos žinioj du traktoriai sniego valymui ir barstymui. Dauguma seniūnijos kelių yra žvyrkeliai, todėl barstomi labai retai, dažniau valomi. Didžiausia problema, anot seniūno, kad gyventojai nori greito rezultato, tačiau su 23 metų senumo rusiška technika tai padaryti nėra lengva. Užpusčius kelius seniūnija sukasi kaip išmano: kviečiasi pagalbon ūkininkus, kai visai nebespėja, samdo įmonę, turinčią galingesnę techniką, tada darbas vyksta sparčiau. Ūkininkai nesileidžia samdomi, nenori pirkimų ir biurokratinių procedūrų, todėl tvarkant kelius talkina geranoriškai.

A. Kulys sako: „Jeigu prasidėtų stiprus snygis, kaip praėjusios žiemos pradžioje, prireiktų savaitės dirbant su viršvalandžiais, kol traktoriumi apvažiuotų visą teritoriją. Valyti pradedama nuo labiau apkrautų kelių, tačiau tenka pasirūpinti ir atokesnėmis sodybomis, nes gyventojai nerimauja, kad prireikus negalės privažiuoti greitosios medicininės pagalbos automobilis ar pats žmogus negalės išvažiuoti duonos nusipirkti.“

Žiemos šiltėja, tačiau galima tik spėlioti, ar darbo keliuose bus mažiau. Seniūnas juokauja: jeigu pavyktų sutarti su dangumi, būtų lengviau darbus planuoti.

Traktorius ne malūnsparnis

Kriaunų seniūnija irgi negali pasigirti modernia kelių valymo technika. Turi vieną traktorių, kuris dažnai genda. Seniūnė Akvilė Šaltenė nelinksmai juokauja, kad iškritus sniegui pakvimpa ne Kalėdom, o naujais rūpesčiais. Smėlio barstytuvo seniūnija neturi, prireikus pabarstyti pagrindines gatves, samdo „Lašų“ žemės ūkio bendrovę. Kartais smėlį rankomis barsto seniūnijos darbininkai. Įsigyjant techniką, seniūnijoms tenka skaičiuoti, ko labiau reikia.

Kriauniškiai vasarą pirko  žoliapjovę kelkraščiams šienauti, žiemai įsigijo atsarginį sniego valytuvą, senasis lūžta. Pinigų kitai technikai neliko. Seniūnė sako: situacija visur ta pati, o savivaldybės biudžetas irgi ne guminis.

Kriaunų seniūnijos valdos mažesnės, vietinės reikšmės keliai driekiasi 126 km, tačiau visur suspėti irgi sudėtinga. Prisnigus iš visų pusių pasipila gyventojų priekaištai, tačiau, pasak seniūnės, traktorius ne malūnsparnis – jeigu išvažiuoja į vieną pusę, ten ir valo.

„Žmonės įsivaizduoja, kad kiekvienas kelias yra prioritetinis, bet mes nusistatėme tvarką, kad pirmiausiai nuvalome kelius, kuriais važiuoja mokykliniai autobusai, tada pagal gyvenvietes, iš kurių daugiausiai žmonių važiuoja į darbus.  Kriaunos, Lašai, Bajorai, Bagdoniškis – taip ir dėliojame“, – apie seniūnijos aktualijas kalba A. Šaltenė. 

Žmonės reiklesni

Darbą apsunkina tai, kad Kriaunų apylinkėse daug kalvotų vietų. Sniegą valantis senas traktorius kartais net į kalną neužvažiuoja. 

Seniūnė pastebi: gyventojų reiklumas didėja. Net nuvalius sniegą nuo kelio, kai kurie žmonės pyksta, kad užverčiami privažiavimai. Kriaunose yra daug sodybas nusipirkusių vilniečių, kurie čia vasaroja, o žiemą atvažiuoja porą kartų, tačiau ir pageidauja, kad keliai visada būtų nuvalyti.

„Prisimenu, pas senelius atvažiuoji, palieki mašiną ir klampoji kilometrais, ir žiemą, ir vasarą per purvą.  Dabar žmonės labai daug reikalauja, būna net tokių absurdiškų pageidavimų, kai prašo atvažiuoti, palaukti, kol atidarys vartus ir dar kiemą išvalyti... Seni atokiau gyvenantys žmonės nelieka atkirsti, reaguojame, padedame. Dirbame ir savaitgaliais, kai reikia, ir naktį išvažiuojame, nėra taip, kad miegam ir niekas niekam nerūpi“, – sako pašnekovė.